Sąjungininkai (Antrasis pasaulinis karas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 7: | Eilutė 7: | ||
[[Jungtinė Karalystė]] ir [[Prancūzija]] buvo sąjungininkėmis dar po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]], kuriame sudarė [[Antantė]]s šerdį. [[1938]] m. [[Čekoslovakija]] sudarė formalią sąjungą su [[TSRS]] ir [[Prancūzija]]. Tačiau tuo metu Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai nepavyko sudaryti sąjungos su TSRS, kuri įsivėlė į konfliktus su [[Japonija]]. Norėdamos išvengti karo viena su kita, [[Vokietija]] ir Sovietų Sąjunga [[1939]] m. [[rugpjūčio 23]] d. pasirašė Vokietijos-TSRS nepuolimo paktą, vadinamąjį ([[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo paktą]]). Formali karinė sąjunga tarp Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Lenkijos buvo sudaryta [[1939]] m. [[balandžio 6]] d. |
[[Jungtinė Karalystė]] ir [[Prancūzija]] buvo sąjungininkėmis dar po [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]], kuriame sudarė [[Antantė]]s šerdį. [[1938]] m. [[Čekoslovakija]] sudarė formalią sąjungą su [[TSRS]] ir [[Prancūzija]]. Tačiau tuo metu Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai nepavyko sudaryti sąjungos su TSRS, kuri įsivėlė į konfliktus su [[Japonija]]. Norėdamos išvengti karo viena su kita, [[Vokietija]] ir Sovietų Sąjunga [[1939]] m. [[rugpjūčio 23]] d. pasirašė Vokietijos-TSRS nepuolimo paktą, vadinamąjį ([[Molotovo-Ribentropo paktas|Molotovo-Ribentropo paktą]]). Formali karinė sąjunga tarp Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Lenkijos buvo sudaryta [[1939]] m. [[balandžio 6]] d. |
||
Po to, kai [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d., nacistinė Vokietija įsiveržė į Lenkiją, Europoje prasidėjo [[Antrasis pasaulinis karas]]. [[Rugsėjo 3]] d. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija (taip pat [[Australija]] ir [[Naujoji Zelandija]]; [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrika]] ir [[Kanada]] prisijungė po kelių dienų) paskelbė karą Vokietijai. Tačiau realių karo veiksmų prieš Vokietiją, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė nesiėmė - vyko vadinamasis [[Keistasis karas]]. Vokietijos-TSRS nepuolimo sutartis galiojo iki [[1941]] m. [[birželio 22]] d., kai Vokietija užpuolė TSRS. Po [[Perl Harboras|Pearl Harboro]] atakos [[1941]] m. [[lapkričio 7]] d., prie Sąjungininkų prisijungė ir [[JAV]]. Nors [[Kinija]] ilgiausiai kariavo tarp Sąjungininkų (prieš [[Japonijos imperija|Japoniją]]), oficialiai prisijungė tik po [[ |
Po to, kai [[1939]] m. [[rugsėjo 1]] d., nacistinė Vokietija įsiveržė į Lenkiją, Europoje prasidėjo [[Antrasis pasaulinis karas]]. [[Rugsėjo 3]] d. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija (taip pat [[Australija]] ir [[Naujoji Zelandija]]; [[Pietų Afrikos Respublika|Pietų Afrika]] ir [[Kanada]] prisijungė po kelių dienų) paskelbė karą Vokietijai. Tačiau realių karo veiksmų prieš Vokietiją, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė nesiėmė - vyko vadinamasis [[Keistasis karas]]. Vokietijos-TSRS nepuolimo sutartis galiojo iki [[1941]] m. [[birželio 22]] d., kai Vokietija užpuolė TSRS. Po [[Perl Harboras|Pearl Harboro]] atakos [[1941]] m. [[lapkričio 7]] d., prie Sąjungininkų prisijungė ir [[JAV]]. Nors [[Kinija]] ilgiausiai kariavo tarp Sąjungininkų (prieš [[Japonijos imperija|Japoniją]]), oficialiai prisijungė tik po [[Perl Harboro užpuolimas|Perl Harboro atakos]]. |
||
Remiantis [[1942]] m. [[sausio 1]] d. buvo priimta [[JTO|Jungtinių Tautų]] deklaracija, susivienijo 26 Sąjungininkų valstybės. Neoficialaus vadinamajo Didžiojo Trejeto ({{En|„The Big 3“}}) aljanso, kurį sudarė Jungtinė Karalystė, Tarybų Sąjunga ir Jungtinės Valstijos, priimti sprendimai turėjo lemiamos reikšmės sąjungininkų strategijai karo metu visame pasaulyje. |
Remiantis [[1942]] m. [[sausio 1]] d. buvo priimta [[JTO|Jungtinių Tautų]] deklaracija, susivienijo 26 Sąjungininkų valstybės. Neoficialaus vadinamajo Didžiojo Trejeto ({{En|„The Big 3“}}) aljanso, kurį sudarė Jungtinė Karalystė, Tarybų Sąjunga ir Jungtinės Valstijos, priimti sprendimai turėjo lemiamos reikšmės sąjungininkų strategijai karo metu visame pasaulyje. |
||
21:38, 10 kovo 2019 versija
|
Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Prastas, beveik publicistinis stilius, mažas nuoseklumas, esamasis laikas apie įvykius, kurie buvo seniai Jei galite, sutvarkykite. |
Kitos reikšmės – Sąjungininkai (reikšmės).
Sąjungininkai (angl. Allies) – valstybių grupė, Antrojo pasaulinio karo metu kovojusi prieš Ašies sąjungą.
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija buvo sąjungininkėmis dar po Pirmojo pasaulinio karo, kuriame sudarė Antantės šerdį. 1938 m. Čekoslovakija sudarė formalią sąjungą su TSRS ir Prancūzija. Tačiau tuo metu Jungtinei Karalystei ir Prancūzijai nepavyko sudaryti sąjungos su TSRS, kuri įsivėlė į konfliktus su Japonija. Norėdamos išvengti karo viena su kita, Vokietija ir Sovietų Sąjunga 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė Vokietijos-TSRS nepuolimo paktą, vadinamąjį (Molotovo-Ribentropo paktą). Formali karinė sąjunga tarp Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Lenkijos buvo sudaryta 1939 m. balandžio 6 d.
Po to, kai 1939 m. rugsėjo 1 d., nacistinė Vokietija įsiveržė į Lenkiją, Europoje prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Rugsėjo 3 d. Jungtinė Karalystė ir Prancūzija (taip pat Australija ir Naujoji Zelandija; Pietų Afrika ir Kanada prisijungė po kelių dienų) paskelbė karą Vokietijai. Tačiau realių karo veiksmų prieš Vokietiją, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė nesiėmė - vyko vadinamasis Keistasis karas. Vokietijos-TSRS nepuolimo sutartis galiojo iki 1941 m. birželio 22 d., kai Vokietija užpuolė TSRS. Po Pearl Harboro atakos 1941 m. lapkričio 7 d., prie Sąjungininkų prisijungė ir JAV. Nors Kinija ilgiausiai kariavo tarp Sąjungininkų (prieš Japoniją), oficialiai prisijungė tik po Perl Harboro atakos.
Remiantis 1942 m. sausio 1 d. buvo priimta Jungtinių Tautų deklaracija, susivienijo 26 Sąjungininkų valstybės. Neoficialaus vadinamajo Didžiojo Trejeto (angl. „The Big 3“) aljanso, kurį sudarė Jungtinė Karalystė, Tarybų Sąjunga ir Jungtinės Valstijos, priimti sprendimai turėjo lemiamos reikšmės sąjungininkų strategijai karo metu visame pasaulyje.