Andrius Bulota (1872): Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

13:08, 26 vasario 2007 versija

Andrius Bulota (1872 m. lapkričio 16 d. Putriškiuose (Marijampolės raj.) – 1941 m. rugpjūčio 16 d. hitlerininkų sušaudytas Paneriuose prie Vilniaus) – teisininkas, publicistas, Lietuvos politinis veikėjas.

Biografija

1897 m. baigė Petrapilio universiteto Teisės fakultetą. Bendravo su Vincu Kudirka, Jonu Kriaučiūnu, Stasiu Matulaičiu. Savo eilėraščius ir korespondencijas spausdino laikraščiuose „Varpas“ ir „Ūkininkas“.

Nuo 1904 m. dirbo advokatu Vilniuje, dažniausiai dalyvavo darbininkams iškeltose ir politinėse bylose. 1905 m. buvo vienas iš pašto tarnautojų streiko organizatorių, už tai policijos suimtas ir kalintas.

1907 – 1912 m. – Rusijos II ir III Valstybė Dūmos deputatas, dirbo trudovikų frakcijoje. II Valstybės Dūmoje buvo frakcijos sekretorius, III Dūmoje – frakcijos pirmininkas.

1917 m. gegužės mėn. atstovavo Rusijos socialistų revoliucionierių partiją Darbininkų deputatų tarybos Centro komitete, dirbo tarybos juridinio skyriaus vadovu. Vadovavo valstybinei komisijai liepos mėn. bolševikų rengtam sukilimui tirti. 1917 m. pabaigoje išrinktas Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos CK nariu, išrinktas Rusijos Steigiamojo susirinkimo deputatu. 1921 m. dalyvavo Steigiamojo susirinkimo deputatų suvažiavime Paryžiuje.

1918 m. grįžęs į Lietuvą, dirbo advokatu Marijampolėje, dėstė Marijampolės gimnazijoje.

1929 m. apkaltintas pasikėsinimo į Augustiną Valdemarą rengimu ir ištremtas į Varnių koncentracijos stovyklą. Po 3 mėn. leista išvykti į Čekoslovakiją. 1930 m. grįžęs į Marijampolę, vėl užsiėmė advokato praktika.

1940 m. birželio mėn., rusams okupavus Lietuvą, paskirtas Liaudies seimo rinkimų komisijos nariu. 1940 – 1941 m. dirbo LTSR Aukščiausios tarybos prezidiumo juridinio skyriaus vedėju.

1916 – 1917 m. kartu su žmona Aleksandra ir rašytoja Julija Žemaite lankėsi Amerikoje, rinkdami aukas nukentėjusiems nuo karo. Rūpinosi Žemaitės raštų leidimu (1 – 4 tomai išėjo 1924 – 1929 m.) Parašė įvadą Žemaitės apsakymams, A. Bulotienės išverstiems į rusų kalbą (išspausdinti žurnale Современник, 1913, Nr. 9).

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-'''Andrius Bulota''' ([[1872]] m. [[lapkričio 16]] d. [[Putriškiai|Putriškiuose]] ([[Marijampolės rajonas|Marijampolės raj.]]) - [[1941]] m. [[rugpjūčio 16]] d. hitlerininkų sušaudytas [[Paneriai|Paneriuose]] prie [[Vilnius|Vilniaus]]) – [[Teisė|teisininkas]], publicistas, [[Lietuva|Lietuvos]] [[Politika|politinis]] veikėjas.
+'''Andrius Bulota''' ([[1872]] m. [[lapkričio 16]] d. [[Putriškiai|Putriškiuose]] ([[Marijampolės rajonas|Marijampolės raj.]]) – [[1941]] m. [[rugpjūčio 16]] d. hitlerininkų sušaudytas [[Paneriai|Paneriuose]] prie [[Vilnius|Vilniaus]]) – [[Teisė|teisininkas]], publicistas, [[Lietuva|Lietuvos]] [[Politika|politinis]] veikėjas.
 == Biografija ==
@@ Eilutė 7: / Eilutė 7: @@
 Nuo [[1904]] m. dirbo advokatu Vilniuje, dažniausiai dalyvavo darbininkams iškeltose ir politinėse bylose. [[1905]] m. buvo vienas iš [[paštas|pašto]] tarnautojų streiko organizatorių, už tai [[policija|policijos]] suimtas ir kalintas.
-[[1907]] - [[1912]] m. - Rusijos II ir III [[Valstybės Dūma|Valstybė Dūmos]] deputatas, dirbo [[trudovikai|trudovikų]] frakcijoje. II Valstybės Dūmoje buvo frakcijos sekretorius, III Dūmoje - frakcijos pirmininkas.
+[[1907]] – [[1912]] m. – Rusijos II ir III [[Valstybės Dūma|Valstybė Dūmos]] deputatas, dirbo [[trudovikai|trudovikų]] frakcijoje. II Valstybės Dūmoje buvo frakcijos sekretorius, III Dūmoje – frakcijos pirmininkas.
 [[1917]] m. gegužės mėn. atstovavo Rusijos socialistų revoliucionierių partiją Darbininkų deputatų tarybos Centro komitete, dirbo tarybos juridinio skyriaus vadovu. Vadovavo valstybinei komisijai liepos mėn. [[Bolševikai|bolševikų]] rengtam sukilimui tirti. 1917 m. pabaigoje išrinktas [[Lietuvos socialistų liaudininkų sąjunga|Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos]] CK nariu, išrinktas Rusijos Steigiamojo susirinkimo deputatu. [[1921]] m. dalyvavo Steigiamojo susirinkimo deputatų suvažiavime [[Paryžius|Paryžiuje]].
@@ Eilutė 15: / Eilutė 15: @@
 [[1929]] m. apkaltintas pasikėsinimo į [[Augustinas Valdemaras|Augustiną Valdemarą]] rengimu ir ištremtas į [[Varniai|Varnių]] koncentracijos stovyklą. Po 3 mėn. leista išvykti į [[Čekoslovakija|Čekoslovakiją]]. [[1930]] m. grįžęs į Marijampolę, vėl užsiėmė advokato praktika.
-[[1940]] m. birželio mėn., [[Rusai|rusams]] okupavus Lietuvą, paskirtas [[Liaudies Seimas|Liaudies seimo]] rinkimų komisijos nariu. 1940 - [[1941]] m. dirbo [[LTSR]] Aukščiausios tarybos prezidiumo juridinio skyriaus vedėju.
+[[1940]] m. birželio mėn., [[Rusai|rusams]] okupavus Lietuvą, paskirtas [[Liaudies Seimas|Liaudies seimo]] rinkimų komisijos nariu. 1940 – [[1941]] m. dirbo [[LTSR]] Aukščiausios tarybos prezidiumo juridinio skyriaus vedėju.
-[[1916]] - [[1917]] m. kartu su žmona Aleksandra ir rašytoja [[Žemaitė|Julija Žemaite]] lankėsi [[JAV|Amerikoje]], rinkdami aukas nukentėjusiems nuo [[Pirmasis pasaulinis karas|karo]]. Rūpinosi Žemaitės raštų leidimu (1 - 4 tomai išėjo [[1924]] - [[1929]] m.) Parašė įvadą Žemaitės apsakymams, A. Bulotienės išverstiems į [[Rusų kalba|rusų kalbą]] (išspausdinti žurnale ''Современник'', 1913, Nr. 9).
+[[1916]] – [[1917]] m. kartu su žmona Aleksandra ir rašytoja [[Žemaitė|Julija Žemaite]] lankėsi [[JAV|Amerikoje]], rinkdami aukas nukentėjusiems nuo [[Pirmasis pasaulinis karas|karo]]. Rūpinosi Žemaitės raštų leidimu (1 – 4 tomai išėjo [[1924]] – [[1929]] m.) Parašė įvadą Žemaitės apsakymams, A. Bulotienės išverstiems į [[Rusų kalba|rusų kalbą]] (išspausdinti žurnale ''Современник'', 1913, Nr. 9).
 [[Category:Lietuvos politikai|Bulota, Andrius]]