I amžius: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

00:31, 27 gruodžio 2018 versija

Pirmasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 100 metų gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis pr. m. e. – 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis

Amžiai: I amžius pr. m. e. – I amžius – II amžius

Įvykiai

I amžiaus pab. – Romos imperija kolonizuoja Singidunumą
5 m. - buvo įkurta Romos imperinė provincija Germanija
9 – Kinijos imperatoriumi tampa uzurpatorius Wang Mang (Vakarų Han dinastijos pabaiga)
25 – Kinijoje nuverčiamas imperatorius Wang Mang. Rytų Han dinastijos pradžia.
91 – įkuriama Romos imperijos Domitiano Flavijaus Felikso 4 legiono stovykla netoli dabartinio Belgrado miesto.

Baltai

50 - 1009 m. Vėlyvoji Antika ir ankstyvieji viduramžiai.
I a. - IV a. Senasis geležies amžius.
Lietuvos teritorijoje vyrauja mirusiųjų laidojimas plokštiniuose kapuose (iki 450 m.). Žemaičių, žiemgalių ir sėlių žemėse mirusieji laidoti neįkasant jų į duobę, o tiesiog apjuosus akmenų vainiku būdavo supilamas kauburys. Palaidojimai su įkapėmis.
Gotai įsikūrė ties Vyslos upės žiotimis. Jų ryšiai su baltais atsispindi etnonime gudas, kuris iki šiol vartojamas lietuvių kalboje.
Pirmaisiais amžiais po Kristaus Pajautos slėnyje formavosi stambios gyvenvietės, kurių gynybai buvo naudojami piliakalniai.
~10 m. – Visuotinės juodosios metalurgijos pradžia Lietuvoje. Žaliava - balų rūda.
24 m. mirė senovės graikų geografas, istorikas, filosofas. Strabonas (g ~64–63 m. pr. m. e., sen. gr. Στράβων). Žymus savo veikalu „Geographica“, kuriame aprašė visą tuo metu graikams žinomą pasaulį. Joje IV.6 centrinėje Europoje mini Vennones, pasižymėjo kaip drąsiausi kariai. Spėja, kad Venedai galėjo apsigyventi Venecijoje ir šiaurės Italijoje.
Apie 41 - 44 m. romėnų istorikas Titas Pomponijus Mela parašė trijų dalių veikalą „Apie pasaulio padėtį“, kur mini neurus, sarmatus, pateikia netikslių žinių apie Baltijos jūrą bei Pabaltijo gyventojus.
Viduramžių metraščiuose yra legenda apie Palemoną, atvykusio iš Venetijos į Nemuno žemupį su penki šimtai didikų šeimų. Pagal rusų archeologo M. B. Ščiukino (Марк Борисович Щукин) prielaidas, mūsų eros pradžioje buvo ryšis tarp Adriatikos venetų ir Baltijos venetų gyvenančiais Sembos pusiasalyje, tai patvirtinama archeologiniais radiniais.
62 m. - Romėnai pradėjo gintaro prekybą su Baltijos pajūrio gyventojais netoli Vyslos žiočių. Julijaus vadovaujama ekspedicija atvežė daug gintaro imperatoriaus Nerono (54-68) organizuotų gladiatorių kautynių papuošimui.
Pagrindinis gintaro kelias vedė per bojų žemę (dabar Čekija ir Slovakija) į Adrijos jūrą. Senieji prūsų miestai Viskiautai ir Drusuo buvo pradinis kelio į pietus taškas.
79 m. rugpjūčio 25 d. mirė romėnų gamtininkas, filosofas, rašytojas, istorikas Gajus Plinijus Vyresnysis. Jo „Gamtos istorijoje“ minimas salos Baltija (Baltia, Balcia, Balisia) vardas ir tai, kad jos gyventojai renka ir prekiauja gintaru. Taip pat prie Vyslos upės paminėti Girai (Hirri) ir Venedai (Venedi).
98 m. – Romos imperijos rašytojas, istorikas, politinis veikėjas Publijus Kornelijus Tacitas (56 ~ 117 m.) veikale „Germanija“ paminėjo Baltijos pajūrio gyventojus aisčius (Aestiorum gentes). Istorikas rašo, kad aisčiai garbina dievų motiną, nešioja šernų atvaizdus, kaunasi vėzdais, yra geresni žemdirbiai negu germanai, renka gintarą.

Dešimtmečiai ir Metai

1-as	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10
2-as	11	12	13	14	15	16	17	18	19	20
3-as	21	22	23	24	25	26	27	28	29	30
4-as	31	32	33	34	35	36	37	38	39	40
5-as	41	42	43	44	45	46	47	48	49	50
6-as	51	52	53	54	55	56	57	58	59	60
7-as	61	62	63	64	65	66	67	68	69	70
8-as	71	72	73	74	75	76	77	78	79	80
9-as	81	82	83	84	85	86	87	88	89	90
10-as	91	92	93	94	95	96	97	98	99	100

@@ Eilutė 20: / Eilutė 20: @@
 * [[24 m.]] mirė senovės graikų geografas, istorikas, filosofas. [[Strabonas]] (g ~64–63 m. pr. m. e., sen. gr. Στράβων). Žymus savo veikalu „Geographica“, kuriame aprašė visą tuo metu graikams žinomą pasaulį. Joje IV.6 centrinėje Europoje mini Vennones, pasižymėjo kaip drąsiausi kariai. Spėja, kad [[Venedai]] galėjo apsigyventi Venecijoje ir šiaurės Italijoje.
 * Apie '''[[41]] - [[44 m.]]''' [[Romėnai|romėnų]] istorikas Titas [[Pomponijus Mela]] parašė trijų dalių veikalą „Apie pasaulio padėtį“, kur mini [[Neurai|neurus]], [[Sarmatai|sarmatus]], pateikia netikslių žinių apie Baltijos jūrą bei [[Pabaltijis|Pabaltijo]] gyventojus.
-* '''[[51]] - [[63 m.]]''' - Gajus [[Plinijus Vyresnysis]] savo „Gamtos istorijoje“ rašo, kad [[Dniepras]] prasidedąs [[Neurai|neurų]] krašte, pranešdamas apie imperatoriaus [[Germanikas|Germaniko]] laivyno tenai atsilankymą.
 * Viduramžių metraščiuose yra legenda apie [[Palemonas (legendinis asmuo)|Palemoną]], atvykusio iš Venetijos į [[Nemunas|Nemuno]] žemupį su penki šimtai didikų šeimų. Pagal rusų archeologo M. B. Ščiukino (''Марк Борисович Щукин'') prielaidas, mūsų eros pradžioje buvo ryšis tarp [[Adrijos venetai|Adriatikos venetų]] ir Baltijos [[Venedai|venetų]] gyvenančiais [[Sembos pusiasalis|Sembos pusiasalyje]], tai patvirtinama archeologiniais radiniais.
 * '''[[62 m.]]''' - Romėnai pradėjo [[Gintaras|gintaro]] prekybą su Baltijos pajūrio gyventojais netoli Vyslos žiočių. Julijaus vadovaujama ekspedicija atvežė daug gintaro [[Imperatorius Neronas|imperatoriaus Nerono]] (54-68) organizuotų [[Gladiatoriai|gladiatorių]] kautynių papuošimui.
 * Pagrindinis [[gintaro kelias]] vedė per [[Bojai|bojų]] žemę (dabar Čekija ir Slovakija) į Adrijos jūrą. Senieji prūsų miestai Viskiautai ir [[Drusuo]] buvo pradinis kelio į pietus taškas.
+* '''[[79 m.]]''' '''[[rugpjūčio 25]]''' d. mirė romėnų gamtininkas, filosofas, rašytojas, istorikas Gajus [[Plinijus Vyresnysis]]. Jo „Gamtos istorijoje“ minimas salos Baltija (Baltia, Balcia, Balisia) vardas ir tai, kad jos gyventojai renka ir prekiauja gintaru. Taip pat prie Vyslos upės paminėti Girai (Hirri) ir Venedai (Venedi).
 * '''[[98 m.]]''' – Romos imperijos rašytojas, istorikas, politinis veikėjas [[Publijus Kornelijus Tacitas]] (56 ~ 117 m.) veikale „Germanija“ paminėjo Baltijos pajūrio gyventojus [[aisčiai|aisčius]] (''Aestiorum gentes''). Istorikas rašo, kad aisčiai garbina dievų motiną, nešioja [[Šernas|šernų]] atvaizdus, kaunasi [[Vėzdas|vėzdais]], yra geresni žemdirbiai negu germanai, renka gintarą.