Universitetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Paminėkim ir "organizacija". |
Skyrius apie struktūrą. |
||
| Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
Universitetų gimimo data laikomi [[1215]] m., kai popiežiaus legatas Paryžiuje paskelbė, o popiežius patvirtino pirmąjį statutą.<ref>Algimantas Karpus. ''Mechanika: paskaitos.'' Vilnius: Enciklopedija, 2003, 19 p. ISBN 9986-433-29-0.</ref> |
Universitetų gimimo data laikomi [[1215]] m., kai popiežiaus legatas Paryžiuje paskelbė, o popiežius patvirtino pirmąjį statutą.<ref>Algimantas Karpus. ''Mechanika: paskaitos.'' Vilnius: Enciklopedija, 2003, 19 p. ISBN 9986-433-29-0.</ref> |
||
| ⚫ | Universitetus sudaro [[fakultetas|fakultetai]] – padaliniai, sudarantys kaip ir atskirą aukštąją mokyklą, kur dėstoma nustatyti [[mokslas|mokslai]].<ref name="ЭСБЕ_Факультеты">„[[Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas|Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона]]“, т. XXXV (1902): Усинский пограничный округ — Фенол, „Факультеты“, с. 246—258 [[:s:ru:ЭСБЕ/Факультеты]]</ref> |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
| Eilutė 13: | Eilutė 11: | ||
Pirmasis Lietuvos universitetas – [[Vilniaus universitetas]] įkurtas [[1579]] m. |
Pirmasis Lietuvos universitetas – [[Vilniaus universitetas]] įkurtas [[1579]] m. |
||
== Struktūra == |
|||
| ⚫ | Universitetus sudaro [[fakultetas|fakultetai]] – padaliniai, sudarantys kaip ir atskirą aukštąją mokyklą, kur dėstoma nustatyti [[mokslas|mokslai]].<ref name="ЭСБЕ_Факультеты">„[[Brokhauzo ir Jefrono enciklopedinis žodynas|Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона]]“, т. XXXV (1902): Усинский пограничный округ — Фенол, „Факультеты“, с. 246—258 [[:s:ru:ЭСБЕ/Факультеты]]</ref> |
||
[[Henry Mintzberg|Henrio Mintsbergo]] teigimu, universitetai dažnai turi [[organizacinė struktūra|organizacinės struktūros]] konfigūraciją, vadinamą profesionalia organizacija.<ref name="Lemieux_1998">Victoria Lemieux „Applying Mintzberg's Theories on Organizational Configuration to Archival Appraisal“ // „Archivaria“, 1998, 46, 32-85 psl. [https://archivaria.ca/index.php/archivaria/article/view/12675/13843]</ref> Jai būdinga, kad [[funkcionavimo dalis]] didelė, susidedanti iš profesionalų, koordinuojama per apmokymą, turi plačią autonomiją.<ref name="Lemieux_1998"/> Tokioje struktūroje taip pat daug [[organizacijos tarnautojai|tarnautojų]],<ref name="Lemieux_1998"/> maža [[vidurinė grandis|vidurinės grandies]] vadovų,<ref name="Lemieux_1998"/> maža [[technostruktūra]].<ref name="Lunenburg_2012">Fred C. Lunenburg „Organizational Structure: Mintzberg’s Framework“ // „International Journal of Scholarly Academic Intellectual Diversity“, 2012, Volume 14, Number 1 [http://www.nationalforum.com/Electronic Journal Volumes/Lunenburg, Fred C. Organizational Structure Mintzberg Framework IJSAID V14 N1 2012.pdf]</ref> Profesionalai dalyvauja ir administraciniame darbe, tad tokioje organizacijoje dažnai esama įvairių [[komitetas|komitetų]].<ref name="Lemieux_1998"/> |
|||
== Išnašos== |
== Išnašos== |
||
22:44, 28 birželio 2018 versija
Kitos reikšmės – Universitetas (reikšmės).
Universitetas (nuo lot. universitas – visuma) – organizacija (aukštoji mokykla), kurioje siekiama laisvai dėstyti ir vystyti visas mokslo šakas, nepriklausomai nuo praktinio pritaikymo, turinti plačią autonomiją (savivaldą) su vyriausybės kontrole, bei suteikianti studijuojantiems platų užsiėmimų pasirinkimą.[1]
Universitetų gimimo data laikomi 1215 m., kai popiežiaus legatas Paryžiuje paskelbė, o popiežius patvirtino pirmąjį statutą.[2]
Istorija
Europoje pirmaisiais laikomi Italijoje įsteigtas Bolonijos universitetas (1088 m.), Prancūzijoje – Paryžiuje įsteigtas Sorbonos universitetas (apie 1257 m.).
Pirmasis Lietuvos universitetas – Vilniaus universitetas įkurtas 1579 m.
Struktūra
Universitetus sudaro fakultetai – padaliniai, sudarantys kaip ir atskirą aukštąją mokyklą, kur dėstoma nustatyti mokslai.[3]
Henrio Mintsbergo teigimu, universitetai dažnai turi organizacinės struktūros konfigūraciją, vadinamą profesionalia organizacija.[4] Jai būdinga, kad funkcionavimo dalis didelė, susidedanti iš profesionalų, koordinuojama per apmokymą, turi plačią autonomiją.[4] Tokioje struktūroje taip pat daug tarnautojų,[4] maža vidurinės grandies vadovų,[4] maža technostruktūra.[5] Profesionalai dalyvauja ir administraciniame darbe, tad tokioje organizacijoje dažnai esama įvairių komitetų.[4]
Išnašos
- ↑ „Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона“, т. XXXIVa (1902): Углерод — Усилие, „Университет“, с. 751—803 s:ru:ЭСБЕ/Университет
- ↑ Algimantas Karpus. Mechanika: paskaitos. Vilnius: Enciklopedija, 2003, 19 p. ISBN 9986-433-29-0.
- ↑ „Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона“, т. XXXV (1902): Усинский пограничный округ — Фенол, „Факультеты“, с. 246—258 s:ru:ЭСБЕ/Факультеты
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 4,4 Victoria Lemieux „Applying Mintzberg's Theories on Organizational Configuration to Archival Appraisal“ // „Archivaria“, 1998, 46, 32-85 psl. [1]
- ↑ Fred C. Lunenburg „Organizational Structure: Mintzberg’s Framework“ // „International Journal of Scholarly Academic Intellectual Diversity“, 2012, Volume 14, Number 1 Journal Volumes/Lunenburg, Fred C. Organizational Structure Mintzberg Framework IJSAID V14 N1 2012.pdf
Išorinės nuorodos
|
Šis straipsnis apie aukštąsias mokymo įstaigas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |