Karčiupis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°54′50″š. pl. 24°07′01″r. ilg. / 54.914°š. pl. 24.117°r. ilg. / 54.914; 24.117 (Karčiupis)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Automatinis klaidų taisymas.
Aistiskn (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 8: Eilutė 8:
|sav = Kaišiadorių rajono savivaldybė
|sav = Kaišiadorių rajono savivaldybė
|sen = Rumšiškių seniūnija
|sen = Rumšiškių seniūnija
|gyv = 279
|gyv = 179
|metai = 2011
|metai = 2011
|vikiteka = Category:Karčiupis
|vikiteka = Category:Karčiupis
Eilutė 24: Eilutė 24:


[[File:Karciupis.jpg|thumb|left|Geležinkelio stotelė]]
[[File:Karciupis.jpg|thumb|left|Geležinkelio stotelė]]

==Gyventojai==


{{Dem|kolon=5
|1947|156
|1977|219
|2000|174
|2002|162
|2011|179|r2007=<ref>Enciklopedija ...</ref>
}}



==Istorija==
==Istorija==


1889 m. Kauno gubernijos žemvaldžių sąraše minimas Karčiupio gyventojas P. Mackevičius, valdęs 11 dešimtinių žemės. 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo medžiagoje minimas Karčupio (Terpsalio, Jodluvkos, Marijanavos) kaimas, kuriame buvo 18 sodybų, 19 gyventojų. Skliaustuose buvo įrašyti su Karčiupiu susiliejusių Terpsalio ir Jodluvkos gyvenviečių pavadinimai (šiame darbe jos aprašytos atskirai).
Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinį karą]] kaimas vadinosi '''''Kertupiu'''''.

1930-1940 m. Karčiupio gyventojų Marijos ir Grigorijaus Lisauskų sodyboje veikė pogrindinė spaustuvė, kurioje buvo spausdinama nelegali komunistinė spauda, čia vykdavo pogrindinių komunistinės ir komjaunimo organizacijų narių susitikimai. Čia lankėsi Lietuvos Komunistų partijos centro komiteto sekretorius I. Meskupas (slapyvardis Adomas), pogrindinio laikraščio „Tiesa“ redaktorius A. Petrauskas ir kiti. Antrojo pasaulinio karo metu čia prieglobstį rasdavo vokiečių persekiojami žmonės; M. ir G. Lisauskų duktė V. Lisauskaitė-Stočkienė karo metu buvo sovietinių partizanų ryšininkė. 1944 m. vasario 21 d. geležinkelio Vilnius-Kaunas ruože prie Karčiupio stotelės buvo susprogdintas karinis vokiečių ešelonas su kareiviais. 1944 m. vasario 27 d. toje pat vietoje buvo susprogdintas dar vienas ešelonas. 1972 m. Karčiupyje buvo atkastas 50 žuvusių Antrojo pasaulinio karo metu sovietinių karių kapas. Palaikai perlaidoti Kaišiadorių sovietinių karių kapuose. 1945 m. žuvo iš Karčiupio kilęs partizanas J. Krasauskas (slapyvardis Žalgiris), 1948 m. - partizanas Mykolas Cvilikas (slapyvardis Genys). 1945-1947 m. įkalinti 4 gyventojai,

1948 m. ištremtas 1 gyventojas (S. Zienius), 1949 m. ištremti 4 gyventojai. Pokario metais partizanai nušovė Karčiupio apylinkės tarybos pirmininką Špirkauską.

Kaime buvo pradinė mokykla. 1938 m. sausio 1 d. joje mokėsi 37 mokiniai, 1957-1958 mokslo metais - 40 mokinių. Pokario metais partizanavo šios mokyklos mokytojas Pranas Stankutis (slapyvardis Kirmėlė).


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

21:54, 21 birželio 2018 versija

Karčiupis
{{#if:300px
Įvažiavimas nuo magistralės
Karčiupis
Karčiupis
54°54′50″š. pl. 24°07′01″r. ilg. / 54.914°š. pl. 24.117°r. ilg. / 54.914; 24.117 (Karčiupis)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kaišiadorių rajono savivaldybės vėliava Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija Rumšiškių seniūnija
Gyventojų (2011) 179
Vikiteka Karčiupis
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) 1
Vardininkas: Kar̃čiupis
Kilmininkas: Kar̃čiupio
Naudininkas: Kar̃čiupiui
Galininkas: Kar̃čiupį
Įnagininkas: Kar̃čiupiu
Vietininkas: Kar̃čiupyje

Karčiupis – kaimas Kaišiadorių rajone, už kelių kilometrų į rytus nuo Neveronių, prie geležinkelio Kaunas–Vilnius. 261 gyventojas (2001 m.).

Koplyčia

Yra Karčiupio geležinkelio stotelė. Prie magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda , ties tiltu per Kruną, iki 2012 m. gaisro [1] veikė populiari tarp keliautojų „Bernelių užeiga“.

Gamtos paminklas Karčiupio miško ąžuolas (6,1 m apimties ir 27 m aukščio, apie 250 metų amžiaus, išsiskiria labai tiesiu kamienu), įsteigtas Karčiupio hidrografinis draustinis. Veikia Karčiupio koplyčia.

Geležinkelio ruožas
Geležinkelio stotelė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1947 m. ir 2011 m.
1947 m. 1977 m. 2000 m. 2002 m. 2011 m.sur.
156 219 174 162 179


Istorija

1889 m. Kauno gubernijos žemvaldžių sąraše minimas Karčiupio gyventojas P. Mackevičius, valdęs 11 dešimtinių žemės. 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymo medžiagoje minimas Karčupio (Terpsalio, Jodluvkos, Marijanavos) kaimas, kuriame buvo 18 sodybų, 19 gyventojų. Skliaustuose buvo įrašyti su Karčiupiu susiliejusių Terpsalio ir Jodluvkos gyvenviečių pavadinimai (šiame darbe jos aprašytos atskirai).

1930-1940 m. Karčiupio gyventojų Marijos ir Grigorijaus Lisauskų sodyboje veikė pogrindinė spaustuvė, kurioje buvo spausdinama nelegali komunistinė spauda, čia vykdavo pogrindinių komunistinės ir komjaunimo organizacijų narių susitikimai. Čia lankėsi Lietuvos Komunistų partijos centro komiteto sekretorius I. Meskupas (slapyvardis Adomas), pogrindinio laikraščio „Tiesa“ redaktorius A. Petrauskas ir kiti. Antrojo pasaulinio karo metu čia prieglobstį rasdavo vokiečių persekiojami žmonės; M. ir G. Lisauskų duktė V. Lisauskaitė-Stočkienė karo metu buvo sovietinių partizanų ryšininkė. 1944 m. vasario 21 d. geležinkelio Vilnius-Kaunas ruože prie Karčiupio stotelės buvo susprogdintas karinis vokiečių ešelonas su kareiviais. 1944 m. vasario 27 d. toje pat vietoje buvo susprogdintas dar vienas ešelonas. 1972 m. Karčiupyje buvo atkastas 50 žuvusių Antrojo pasaulinio karo metu sovietinių karių kapas. Palaikai perlaidoti Kaišiadorių sovietinių karių kapuose. 1945 m. žuvo iš Karčiupio kilęs partizanas J. Krasauskas (slapyvardis Žalgiris), 1948 m. - partizanas Mykolas Cvilikas (slapyvardis Genys). 1945-1947 m. įkalinti 4 gyventojai,

1948 m. ištremtas 1 gyventojas (S. Zienius), 1949 m. ištremti 4 gyventojai. Pokario metais partizanai nušovė Karčiupio apylinkės tarybos pirmininką Špirkauską.

Kaime buvo pradinė mokykla. 1938 m. sausio 1 d. joje mokėsi 37 mokiniai, 1957-1958 mokslo metais - 40 mokinių. Pokario metais partizanavo šios mokyklos mokytojas Pranas Stankutis (slapyvardis Kirmėlė).

Šaltiniai