Viktoras Katilius: Skirtumas tarp puslapio versijų
naujas |
red. |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Viktoras Katilius''' ([[1910]] m. [[lapkričio 24]] d. [[Igliauka|Igliaukoje]], [[ |
'''Viktoras Katilius''' ([[1910]] m. [[lapkričio 24]] d. [[Igliauka|Igliaukoje]], [[Marijampolė]]s valsč. - [[1993]] m. [[liepos 4]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – rašytojas, vertėjas, intelektualinio tipo prozininkas. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
[[1928]] m. pradėjęs [[ |
[[1928]] m. pradėjęs [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universitete]] studijuoti [[medicina|mediciną]], [[1937]] m. baigė Humanitarinių mokslų fakultetą. 1937-[[1939]] m. dėstė [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] ir [[literatūra|literatūrą]] [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]], vėliau - [[Kybartai|Kybartų]], [[Marijampolė]]s, [[Kėdainiai|Kėdainių]], Kauno mokyklose. [[1945]] m. išleido pirmąjį pokario metais vadovėlį „Literatūra mokyklai“. |
||
⚫ | Už Lietuvos [[partizanas|partizanų]] spaudos skaitymą ir platinimą [[1947]] m. nuteistas 5 metams. Paleistas iš [[Jakutija|Jakutijos]] lagerio, dirbo matininko padėjėju, žuvų įmonės raštininku, statybos sandėlio darbininku, kelerius metus vakarinės mokyklos mokytoju, bibliotekininku, nuolat stebimas sovietų saugumo. Neparašęs atgailaujančio pareiškimo ar įsiteikiamo kūrinio, nebuvo įsileistas į viešą literatūrinį gyvenimą iki pat [[Sąjūdis|Atgimimo]] metų. Palaidotas Vilniuje. |
||
1937–[[1939]] m. dėstė [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] ir [[literatūra|literatūrą]] [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]], vėliau [[Kybartai|Kybartų]], [[Marijampolė]]s, [[Kėdainiai|Kėdainių]], Kauno mokyklose. |
|||
⚫ | |||
== Kūryba == |
== Kūryba == |
||
Išleido romaną „Katastrofa“ (1937 m.), apysaką „Naktis alyvų krūme“ (1939 m.), periodikoje paskelbė dalį romano „Akvariumas patrankos koserėje“ |
Išleido [[romanas|romaną]] „Katastrofa“ (1937 m.), [[apysaka|apysaką]] „Naktis alyvų krūme“ (1939 m.), periodikoje paskelbė dalį romano „Akvariumas patrankos koserėje“. Parašė nemažai [[novelė|novelių]], kritikos straipsnių. Po autoriaus mirties išleistas apysakų ir [[apsakymas|apsakymų]] rinkinys „Dykumos karalius“ ([[1996]] m.), atsiminimų knyga „Židiniai ir žmonės“ ([[1997]] m.). |
||
Parašė literatūrologinę studiją „[[Vincas Pietaris|Vinco Pietario]] akiračiai“ ([[1992]] m.) Iš [[rusų kalba|rusų kalbos]] išvertė [[Maksimas Gorkis|Maksimo Gorkio]], [[Ivanas Turgenevas|Ivano Turgenevo]] kūrinių, iš [[vokiečių kalba|vokiečių]] - [[Lionas Foichtvangeris|Liono Foichtvangerio]], [[Liudvikas Rėza|Liudviko Rėzos]] vokiškų eilėraščių. |
|||
[[Kategorija: |
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai|Katilius, Viktoras]] |
||
[[Kategorija: |
[[Kategorija:Šiaulių pedagogai|Katilius, Viktoras]] |
00:53, 17 vasario 2007 versija
Viktoras Katilius (1910 m. lapkričio 24 d. Igliaukoje, Marijampolės valsč. - 1993 m. liepos 4 d. Kaune) – rašytojas, vertėjas, intelektualinio tipo prozininkas.
Biografija
1928 m. pradėjęs Lietuvos universitete studijuoti mediciną, 1937 m. baigė Humanitarinių mokslų fakultetą. 1937-1939 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Šiaulių gimnazijoje, vėliau - Kybartų, Marijampolės, Kėdainių, Kauno mokyklose. 1945 m. išleido pirmąjį pokario metais vadovėlį „Literatūra mokyklai“.
Už Lietuvos partizanų spaudos skaitymą ir platinimą 1947 m. nuteistas 5 metams. Paleistas iš Jakutijos lagerio, dirbo matininko padėjėju, žuvų įmonės raštininku, statybos sandėlio darbininku, kelerius metus vakarinės mokyklos mokytoju, bibliotekininku, nuolat stebimas sovietų saugumo. Neparašęs atgailaujančio pareiškimo ar įsiteikiamo kūrinio, nebuvo įsileistas į viešą literatūrinį gyvenimą iki pat Atgimimo metų. Palaidotas Vilniuje.
Kūryba
Išleido romaną „Katastrofa“ (1937 m.), apysaką „Naktis alyvų krūme“ (1939 m.), periodikoje paskelbė dalį romano „Akvariumas patrankos koserėje“. Parašė nemažai novelių, kritikos straipsnių. Po autoriaus mirties išleistas apysakų ir apsakymų rinkinys „Dykumos karalius“ (1996 m.), atsiminimų knyga „Židiniai ir žmonės“ (1997 m.).
Parašė literatūrologinę studiją „Vinco Pietario akiračiai“ (1992 m.) Iš rusų kalbos išvertė Maksimo Gorkio, Ivano Turgenevo kūrinių, iš vokiečių - Liono Foichtvangerio, Liudviko Rėzos vokiškų eilėraščių.