Viktoras Katilius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
naujas
 
red.
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Viktoras Katilius''' ([[1910]] m. [[lapkričio 24]] d. [[Igliauka|Igliaukoje]], [[Marijampolės savivaldybė|Marijampolės valsčiuje]] - [[1993]] m. liepos 4 d. [[Kaunas|Kaune]]) rašytojas, vertėjas, intelektualinio tipo prozininkas, tvirtai laikęsis savo kūryboje ir gyvenime laisvos asmenybės principo išlikti savimi.
'''Viktoras Katilius''' ([[1910]] m. [[lapkričio 24]] d. [[Igliauka|Igliaukoje]], [[Marijampolė]]s valsč. - [[1993]] m. [[liepos 4]] d. [[Kaunas|Kaune]]) rašytojas, vertėjas, intelektualinio tipo prozininkas.


== Biografija ==
== Biografija ==


[[1928]] m. pradėjęs [[VDU|Kauno universitete]] studijuoti [[medicina|mediciną]], [[1937]] m. baigė Humanitarinių mokslų fakultetą.
[[1928]] m. pradėjęs [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universitete]] studijuoti [[medicina|mediciną]], [[1937]] m. baigė Humanitarinių mokslų fakultetą. 1937-[[1939]] m. dėstė [[lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] ir [[literatūra|literatūrą]] [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]], vėliau - [[Kybartai|Kybartų]], [[Marijampolė]]s, [[Kėdainiai|Kėdainių]], Kauno mokyklose. [[1945]] m. išleido pirmąjį pokario metais vadovėlį „Literatūra mokyklai“.


Už Lietuvos [[partizanas|partizanų]] spaudos skaitymą ir platinimą [[1947]] m. nuteistas 5 metams. Paleistas iš [[Jakutija|Jakutijos]] lagerio, dirbo matininko padėjėju, žuvų įmonės raštininku, statybos sandėlio darbininku, kelerius metus vakarinės mokyklos mokytoju, bibliotekininku, nuolat stebimas sovietų saugumo. Neparašęs atgailaujančio pareiškimo ar įsiteikiamo kūrinio, nebuvo įsileistas į viešą literatūrinį gyvenimą iki pat [[Sąjūdis|Atgimimo]] metų. Palaidotas Vilniuje.
1937–[[1939]] m. dėstė [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]] ir [[literatūra|literatūrą]] [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]], vėliau [[Kybartai|Kybartų]], [[Marijampolė]]s, [[Kėdainiai|Kėdainių]], Kauno mokyklose.

[[1945]] m. išleido pirmąjį pokario metais vadovėlį „Literatūra mokyklai“. Už Lietuvos partizanų spaudos skaitymą ir platinimą [[1947]] m. nuteistas 5 metams. Paleistas iš [[Jakutija|Jakutijos]] lagerio, dirbo matininko padėjėju, žuvų įmonės raštininku, statybos sandėlio darbininku, kelerius metus vakarinės mokyklos mokytoju, bibliotekininku, nuolat stebimas sovietų saugumo. Neparašęs atgailaujančio pareiškimo ar įsiteikiamo kūrinio, nebuvo įsileistas į viešą literatūrinį gyvenimą iki pat Atgimimo metų. Palaidotas Vilniuje.


== Kūryba ==
== Kūryba ==


Išleido romaną „Katastrofa“ (1937 m.), apysaką „Naktis alyvų krūme“ (1939 m.), periodikoje paskelbė dalį romano „Akvariumas patrankos koserėje“ Paršė nemažai novelių, kritikos straipsnių. Po autoriaus mirties išleistas apysakų ir apsakymų rinkinys „Dykumos karalius“ ([[1996]] m.), atsiminimų knyga „Židiniai ir žmonės“ ([[1997]] m.). Parašė literatūrologinę studiją „[[Vincas Pietaris|Vinco Pietario]] akiračiai“ (1992 m.) Iš [[rusų kalba|rusų k.]] išvertė [[Maksimas Gorkis|Maksimo Gorkio]], [[Ivanas Turgenevas|Ivano Turgenevo]] kūrinių, iš [[vokiečių kalba|vokiečių]] [[Lionas Foichtvangeris|L. Foichtvangerio]], [[Liudvikas Rėza|Liudviko Rėzos]] vokiškų eilėraščių.
Išleido [[romanas|romaną]] „Katastrofa“ (1937 m.), [[apysaka|apysaką]] „Naktis alyvų krūme“ (1939 m.), periodikoje paskelbė dalį romano „Akvariumas patrankos koserėje“. Parašė nemažai [[novelė|novelių]], kritikos straipsnių. Po autoriaus mirties išleistas apysakų ir [[apsakymas|apsakymų]] rinkinys „Dykumos karalius“ ([[1996]] m.), atsiminimų knyga „Židiniai ir žmonės“ ([[1997]] m.).
Parašė literatūrologinę studiją „[[Vincas Pietaris|Vinco Pietario]] akiračiai“ ([[1992]] m.) Iš [[rusų kalba|rusų kalbos]] išvertė [[Maksimas Gorkis|Maksimo Gorkio]], [[Ivanas Turgenevas|Ivano Turgenevo]] kūrinių, iš [[vokiečių kalba|vokiečių]] - [[Lionas Foichtvangeris|Liono Foichtvangerio]], [[Liudvikas Rėza|Liudviko Rėzos]] vokiškų eilėraščių.


[[Kategorija:Šiaulių pedagogai|Katilius Viktoras]]
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai|Katilius, Viktoras]]
[[Kategorija:Lietuvos rašytojai|Katilius Viktoras]]
[[Kategorija:Šiaulių pedagogai|Katilius, Viktoras]]

00:53, 17 vasario 2007 versija

Viktoras Katilius (1910 m. lapkričio 24 d. Igliaukoje, Marijampolės valsč. - 1993 m. liepos 4 d. Kaune) – rašytojas, vertėjas, intelektualinio tipo prozininkas.

Biografija

1928 m. pradėjęs Lietuvos universitete studijuoti mediciną, 1937 m. baigė Humanitarinių mokslų fakultetą. 1937-1939 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Šiaulių gimnazijoje, vėliau - Kybartų, Marijampolės, Kėdainių, Kauno mokyklose. 1945 m. išleido pirmąjį pokario metais vadovėlį „Literatūra mokyklai“.

Už Lietuvos partizanų spaudos skaitymą ir platinimą 1947 m. nuteistas 5 metams. Paleistas iš Jakutijos lagerio, dirbo matininko padėjėju, žuvų įmonės raštininku, statybos sandėlio darbininku, kelerius metus vakarinės mokyklos mokytoju, bibliotekininku, nuolat stebimas sovietų saugumo. Neparašęs atgailaujančio pareiškimo ar įsiteikiamo kūrinio, nebuvo įsileistas į viešą literatūrinį gyvenimą iki pat Atgimimo metų. Palaidotas Vilniuje.

Kūryba

Išleido romaną „Katastrofa“ (1937 m.), apysaką „Naktis alyvų krūme“ (1939 m.), periodikoje paskelbė dalį romano „Akvariumas patrankos koserėje“. Parašė nemažai novelių, kritikos straipsnių. Po autoriaus mirties išleistas apysakų ir apsakymų rinkinys „Dykumos karalius“ (1996 m.), atsiminimų knyga „Židiniai ir žmonės“ (1997 m.).

Parašė literatūrologinę studiją „Vinco Pietario akiračiai“ (1992 m.) Iš rusų kalbos išvertė Maksimo Gorkio, Ivano Turgenevo kūrinių, iš vokiečių - Liono Foichtvangerio, Liudviko Rėzos vokiškų eilėraščių.