Prokalbė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Prokalbė''' – [[istorinė kalbotyra|istorinės kalbotyros]] sąvoka, apibūdinanti dažniausiai [[Hipotezė|hipotetinę]], rekonstruojamą, egzistavusią anksčiau [[kalba|kalbą]], iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa [[kalbų šeima]]. Šią ir [[protėvynė]]s sąvokas [[XIX a.]] pasiūlė [[Indoeuropeistika|indoeuropeistikos]] pradininkai, ir taip buvo atvesta prie [[indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] ir jų kalbų grupių skilimo modelio sudarymo, atskirų kalbų grupių ir [[indoeuropiečių prokalbė]]s hipotetinių rekonstrukcijų bei daugybės diskusijų apie indoeuropiečių protėvynės, kurioje kažkada naudota prokalbė, vietą.<ref>{{cite book|last=Мейе|first=А.|title=Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков|editor=Пер. с франц. Д. Н. Кудрявского, перераб. и доп. по 7-му фр. изд. А. М. Сухотиным; под ред. и с примеч. Р. О. Шор; вступ. ст. М. В. Сергиевского|publisher=URSS/Издательство ЛКИ|date=2007|location=М.|pages=447—448|volume=Лингвистическое наследие XX века|isbn=978-5-382-00010-7}}</ref><ref>{{cite book|last=Meier-Brügger|first=M.|title=Indo-European Linguistics|url=http://caio.ueberalles.net/Indo-European-Linguistics-Introduction/Indo-European_Linguistics%20-%20Michael%20Meier-Brügger.pdf|publisher=Walter de Gruyter|date=2003|location=Berlin — New York|pages=12|isbn=3-11-017433-2}}</ref><ref>{{cite book|last=Семереньи|first=О.|title=Введение в сравнительное языкознание|publisher=УРСС|date=2002|location=М.|pages=12—21|isbn=5-354-00056-4}}</ref> |
|||
{{šaltiniai}} |
|||
'''Prokalbė''' – [[istorinė kalbotyra|istorinės lingvistikos]] sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusią anksčiau [[kalba|kalbą]], iš kurios išsirituliavusi viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų ar net [[kalbų grupė|kalbų grupių]] šeima. Ši sąvoka buvo pasiūlyta XIX a. drauge su kalbos protėvynės sąvoka indoeuropeistikos pradininkų, o jų panaudojimas atvedė prie [[indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] ir jų kalbų grupių skilimo modelio sudarymo, atskirų kalbų grupių ir indoeuropiečių prokalbės hipotetinių rekonstrukcijų bei daugybės diskusijų apie indoeuropiečių protėvynės, kur naudota prokalbė, lokalizaciją. |
|||
== Taip pat skaitykite == |
== Taip pat skaitykite == |
||
* |
* [[Indoeuropiečių prokalbė]] |
||
* |
* [[Baltų prokalbė]] |
||
* |
* [[Slavų prokalbė]] |
||
* |
* [[Uralo prokalbė]] |
||
* [[Nostratinė kalba |
|||
==Šaltiniai== |
|||
{{išnašos}} |
|||
{{Vikižodynas|prokalbė|no=T}} |
{{Vikižodynas|prokalbė|no=T}} |
||
06:31, 28 kovo 2018 versija
Prokalbė – istorinės kalbotyros sąvoka, apibūdinanti dažniausiai hipotetinę, rekonstruojamą, egzistavusią anksčiau kalbą, iš kurios išsirutuliojo viena, keletas, visa grupė giminingų kalbų arba visa kalbų šeima. Šią ir protėvynės sąvokas XIX a. pasiūlė indoeuropeistikos pradininkai, ir taip buvo atvesta prie indoeuropiečių ir jų kalbų grupių skilimo modelio sudarymo, atskirų kalbų grupių ir indoeuropiečių prokalbės hipotetinių rekonstrukcijų bei daugybės diskusijų apie indoeuropiečių protėvynės, kurioje kažkada naudota prokalbė, vietą.[1][2][3]
Taip pat skaitykite
- Indoeuropiečių prokalbė
- Baltų prokalbė
- Slavų prokalbė
- Uralo prokalbė
- [[Nostratinė kalba
Šaltiniai
- ↑ Мейе, А. (2007). Пер. с франц. Д. Н. Кудрявского, перераб. и доп. по 7-му фр. изд. А. М. Сухотиным; под ред. и с примеч. Р. О. Шор; вступ. ст. М. В. Сергиевского (red.). Введение в сравнительное изучение индоевропейских языков. Лингвистическое наследие XX века. М.: URSS/Издательство ЛКИ. pp. 447–448. ISBN 978-5-382-00010-7.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: editors list (link) CS1 priežiūra: numeric names: editors list (link) - ↑ Meier-Brügger, M. (2003). Indo-European Linguistics (PDF). Berlin — New York: Walter de Gruyter. p. 12. ISBN 3-11-017433-2.
- ↑ Семереньи, О. (2002). Введение в сравнительное языкознание. М.: УРСС. pp. 12–21. ISBN 5-354-00056-4.
|
Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |