Sankt Peterburgo Šv.Jono bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

20:38, 14 kovo 2018 versija

Švento Jono bažnyčia (rus. Церковь Святого Апостола Иоанна, est. Jaani kirik) – evangelikų liuteronų šventovė Rusijos Sankt Peterburgo mieste. Konsekruota Apaštalo Jono vardu, pamaldos vykta estų kalba. Administraciškai priklauso Ingrijos evangelikų–liuteronų bažnyčiai.

Istorija

Evangelikų bendruomenė mieste susikūrė dar 1731 m., ji meldėsi Pirmojo kadetų korpuso patalpose. 1841 m. tikintieji suskilo į vokiečių ir estų dalis. Po metų užregistruota Šv. Jono estiška parapija, o 1844 m. prie jos įkurta mokykla, kurioje buvo dėstoma ir estų kalba. 1860 m. pagal architekto Haroldo Juliaus Bosės (vok. Harald Julius von Bosse) projektą pastatyta pseudoromaninio stiliaus bažnyčia. Virš raudonų plytų pastato iškilo bokštas–varpinė, pastate vienu metu galėjo melstis 800 tikinčiųjų. Gretimame name gyveno pastorius, buvo įkurta prieglauda ir pradinė mokykla. Šv. Jono bažnyčia turėjo kelias filijines koplyčias, tame tarpe ir kalėjimuose. 1884–1906 m. parapijiečių skaičius augo ir pasiekė 22 000. Pastoriais tarnavo žinomi estų nacionalinio judėjimo veikėjai Jakobas Hurtas (est. Jakob Hurt) (1880–1901 m.) ir Rudolfas Kalas (est. Rudolf Kallas) (1901–1913 m.).

1930 m. Šv. Jono bažnyčia buvo uždaryta, bokštas nugriautas. Prie nutinkuoto pagrindinio fasado įrengti laiptai: pastatas paverstas dviaukščiu, jame įsikūrė klubas. 1993 m. mieste vėl įregistruota estų liuteronų bendruomenė, kuriai 1997 m. perduotas pastatas. Nuo 2000 m. vyksta pamaldos. 2009 m. prasidėjo bažnyčios atstatymo darbai, pastatui grąžinta pirminė išvaizda. Lėšų – 3,1 mln. kronų (apie 200 tūkst. eurų) – tam skyrė Estijos kultūros ministerija. 2011 m. vasario 20 d. Šv. Jono bažnyčia atšventinta. Iškilmėse dalyvavo Estijos arkivyskupas Andresas Pederas (est. Andres Põder) ir šalies prezidentas Tomas Ilvesas.

2011 m. birželio 14 d. miesto lietuvių, latvių ir estų bendruomenės bažnyčioje tradiciškai paminėjo tragiškus 1941 m. įvykius – masinius trėmimus iš Baltijos respublikų. Vyko ekumeninės pamaldos, kalbas pasakė trijų Baltijos šalių generaliniai konsulai Sankt Peterburge. Jungtinis bendruomenių choras „Balticum“ bažnyčioje giedojo „Lietuva brangi“ (lietuviškai), „Pūt, vējiņi“ (latviškai) ir „Laul Põhjamaast“ (estiškai).^[1]

Išnašos

↑ Nida Kaleinikovaitė. Gedulo ir vilties diena Sankt Peterburge

Šaltiniai

[1] Nida Kaleinikovaitė. Gedulo ir vilties diena Sankt Peterburge

[1]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:Streets Sankt-Peterburg sent2011 3924.jpg|thumb|200px|Bažnyčios pagrindinis fasadas]]
-'''Švento Jono bažnyčia ''' ({{ru|Церковь Святого Апостола Иоанна}}, {{et|Jaani kirik}}) – [[Liuteronybė|evangelikų liuteronų]] šventovė Rusijos [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] mieste. Konsekruota [[Apaštalas Jonas|Apaštalo Jono]] vardu, pamaldos vykta estų kalba. Administraciškai priklauso [[Ingrijos evangelikų liuteronų bažnyčia|Ingrijos evangelikų–liuteronų bažnyčiai]].
+'''Švento Jono bažnyčia ''' ({{ru|Церковь Святого Апостола Иоанна}}, {{et|Jaani kirik}}) – [[Liuteronybė|evangelikų liuteronų]] šventovė Rusijos [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] mieste. Konsekruota [[Apaštalas Jonas|Apaštalo Jono]] vardu, pamaldos vykta estų kalba. Administraciškai priklauso [[Ingrijos evangelikų liuteronų bažnyčia|Ingrijos evangelikų–liuteronų bažnyčiai]].
-==Istorija==
+== Istorija ==
-Evangelikų bendruomenė mieste susikūrė dar 1731 m., ji meldėsi ''Pirmojo kadetų korpuso'' patalpose. 1841 m. tikintieji suskilo į vokiečių ir estų dalis. Po metų užregistruota Šv.Jono estiška parapija, o 1844 m. prie jos įkurta mokykla, kurioje buvo dėstoma ir estų kalba. 1860 m. pagal architekto Haroldo Juliaus Bosės ({{de|Harald Julius von Bosse}}) projektą pastatyta pseudoromaninio stiliaus bažnyčia. Virš raudonų plytų pastato iškilo bokštas–varpinė, pastate vienu metu galėjo melstis 800 tikinčiųjų. Gretimame name gyveno pastorius, buvo įkurta prieglauda ir pradinė mokykla. Šv.Jono bažnyčia turėjo kelias [[filija|filijines]] koplyčias, tame tarpe ir kalėjimuose. 1884–1906 m. parapijiečių skaičius augo ir pasiekė 22 000. Pastoriais tarnavo žinomi estų nacionalinio judėjimo veikėjai [[Jakobas Hurtas]] ({{et|Jakob Hurt}}) (1880–1901 m.) ir [[Rudolfas Kalas]] ({{et|Rudolf Kallas}}) (1901–1913 m.).
+Evangelikų bendruomenė mieste susikūrė dar [[1731]] m., ji meldėsi ''Pirmojo kadetų korpuso'' patalpose. [[1841]] m. tikintieji suskilo į vokiečių ir estų dalis. Po metų užregistruota Šv. Jono estiška parapija, o [[1844]] m. prie jos įkurta mokykla, kurioje buvo dėstoma ir estų kalba. [[1860]] m. pagal architekto Haroldo Juliaus Bosės ({{de|Harald Julius von Bosse}}) projektą pastatyta pseudoromaninio stiliaus bažnyčia. Virš raudonų plytų pastato iškilo bokštas–varpinė, pastate vienu metu galėjo melstis 800 tikinčiųjų. Gretimame name gyveno pastorius, buvo įkurta prieglauda ir pradinė mokykla. Šv. Jono bažnyčia turėjo kelias [[filija|filijines]] koplyčias, tame tarpe ir kalėjimuose. [[1884]]–[[1906]] m. parapijiečių skaičius augo ir pasiekė 22 000. Pastoriais tarnavo žinomi estų nacionalinio judėjimo veikėjai [[Jakobas Hurtas]] ({{et|Jakob Hurt}}) (1880–1901 m.) ir [[Rudolfas Kalas]] ({{et|Rudolf Kallas}}) (1901–1913 m.).
-m. Šv.Jono bažnyčia buvo uždaryta, bokštas nugriautas. Prie nutinkuoto pagrindinio fasado įrengti laiptai: pastatas paverstas dviaukščiu, jame įsikūrė klubas. 1993 m. mieste vėl įregistruota estų liuteronų bendruomenė, kuriai 1997 m. perduotas pastatas. Nuo 2000 m. vyksta pamaldos. 2009 m. prasidėjo bažnyčios atstatymo darbai, pastatui grąžinta pirminė išvaizda. Lėšų – 3,1 mln. [[Estijos krona|kronų]] (apie 200 tūkst. [[Euras|eurų]]) – tam skyrė Estijos kultūros ministerija. 2011 m. vasario 20 d. Šv.Jono bažnyčia atšventinta. Iškilmėse dalyvavo Estijos arkivyskupas [[Andresas Pederas]] ({{et|Andres Põder}}) ir šalies prezidentas [[Toomas Hendrik Ilves|Tomas Ilvesas]].
+[[1930]] m. Šv. Jono bažnyčia buvo uždaryta, bokštas nugriautas. Prie nutinkuoto pagrindinio fasado įrengti laiptai: pastatas paverstas dviaukščiu, jame įsikūrė klubas. [[1993]] m. mieste vėl įregistruota estų liuteronų bendruomenė, kuriai [[1997]] m. perduotas pastatas. Nuo [[2000]] m. vyksta pamaldos. [[2009]] m. prasidėjo bažnyčios atstatymo darbai, pastatui grąžinta pirminė išvaizda. Lėšų – 3,1 mln. [[Estijos krona|kronų]] (apie 200 tūkst. [[Euras|eurų]]) – tam skyrė Estijos kultūros ministerija. 2011 m. vasario 20 d. Šv. Jono bažnyčia atšventinta. Iškilmėse dalyvavo Estijos arkivyskupas [[Andresas Pederas]] ({{et|Andres Põder}}) ir šalies prezidentas [[Toomas Hendrik Ilves|Tomas Ilvesas]].
-m. birželio 14 d. miesto lietuvių, latvių ir estų bendruomenės bažnyčioje tradiciškai paminėjo tragiškus 1941 m. įvykius – masinius [[Tremtis|trėmimus]] iš [[Baltijos valstybės|Baltijos respublikų]]. Vyko ekumeninės pamaldos, kalbas pasakė trijų Baltijos šalių generaliniai konsulai Sankt Peterburge. Jungtinis bendruomenių choras „Balticum“ bažnyčioje giedojo „Lietuva brangi“ (lietuviškai), „Pūt, vējiņi“ (latviškai) ir „Laul Põhjamaast“ (estiškai).<ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2011/07/01/aktu_03.html Nida Kaleinikovaitė. Gedulo ir vilties diena Sankt Peterburge]</ref>
+ m. birželio 14 d. miesto lietuvių, latvių ir estų bendruomenės bažnyčioje tradiciškai paminėjo tragiškus 1941 m. įvykius – masinius [[Tremtis|trėmimus]] iš [[Baltijos valstybės|Baltijos respublikų]]. Vyko ekumeninės pamaldos, kalbas pasakė trijų Baltijos šalių generaliniai konsulai Sankt Peterburge. Jungtinis bendruomenių choras „Balticum“ bažnyčioje giedojo „Lietuva brangi“ (lietuviškai), „Pūt, vējiņi“ (latviškai) ir „Laul Põhjamaast“ (estiškai).<ref>[http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2011/07/01/aktu_03.html Nida Kaleinikovaitė. Gedulo ir vilties diena Sankt Peterburge]</ref>
 == Išnašos ==
+{{Išnašos}}
-<references/>
 == Šaltiniai ==
-* [http://encspb.ru/object/2804010463 Церковь св. Иоанна  (здание) // Энциклопедия Петербурга (здание)]
+* [http://encspb.ru/object/2804010463 Церковь св. Иоанна (здание) // Энциклопедия Петербурга (здание)]
 * [http://encspb.ru/object/2804678043 Церковь св. Иоанна (приход) // Энциклопедия Петербурга (приход)]
 * [https://ria.ru/religion/20110220/336543619.html  Глава Эстонии открыл после реставрации эстонскую церковь в Петербурге // РИА Новости (20 февраля 2011)]