Ramybė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 20: | Eilutė 20: | ||
* didelis kiekis žmonių; |
* didelis kiekis žmonių; |
||
Tačiau nereikėtų klaidingai manyti, jog ramybę pajusti trukdo visi pašaliniai garsai ar veikla gamtoje, kaip antai žygiavimas, važiavimas dviračiu, darbas gamtoje. O natūralūs [[gamtos garsai]] tokie, kaip paukščių čiulbėjimas, medžių šlamėjimo, tekančio vandens garsas nuramina protą. |
Tačiau nereikėtų klaidingai manyti, jog ramybę pajusti trukdo visi pašaliniai garsai ar veikla gamtoje, kaip antai [[žygiavimas]], [[bėgimas]], važiavimas dviračiu, darbas gamtoje. O natūralūs [[gamtos garsai]] tokie, kaip paukščių čiulbėjimas, medžių šlamėjimo, tekančio vandens garsas nuramina protą. |
||
Ramybės pojūtis taip pat pasiekiamas praktikuojant [[joga|jogą]], [[meditacija|medituojant]], klausant įrašytų [[gamtos garsai|gamtos garsų]].<ref>[http://www.bowers-wilkins.co.uk/Society_of_Sound/Society_of_Sound/Music/Bernie-Krause.html Society of Sound: Particles of Dawn: Scenes from The Great Animal Orchestra by Bernie Krause.]</ref> |
Ramybės pojūtis taip pat pasiekiamas praktikuojant [[joga|jogą]], [[meditacija|medituojant]], klausant įrašytų [[gamtos garsai|gamtos garsų]].<ref>[http://www.bowers-wilkins.co.uk/Society_of_Sound/Society_of_Sound/Music/Bernie-Krause.html Society of Sound: Particles of Dawn: Scenes from The Great Animal Orchestra by Bernie Krause.]</ref> |
||
23:53, 11 kovo 2018 versija
Šis straipsnis apie būseną. Apie kaimą prie Visagino skaitykite straipsnyje Ramybė (kaimas).
Ramybė, ramuma – būsena, kai objektui nedaro įtakos išoriniai veiksniai. Kalbant apie žmogų, ramybė suvokiama kaip poilsis nuo aplinkos dirgiklių bei judėjimo, atsiribojimas nuo triukšmo. Tykuma dažnai siejama su gamta, tyla, vienatve.
Ramybė teigiamai veikia žmogaus savijautą: mažina stresą, nervingumą, suteikia laimės pojūtį. Žmonės, siekdami ramybės, keliauja į gamtą, kur atsipalaiduoja nuo miesto triukšmo.
Akstinai, skatinantys ramybę:
- natūralus kraštovaizdis, miškai, tyrai;
- vandens telkiniai (upės, jūra, ežerai ir kt.);
- paukščiai, kita gyvūnija;
- didelės atviros vietos.
Akstinai, trikdantys ramybę:
- triukšmo tarša;
- šviesos tarša;
- transportas;
- miestai, gyvenvietės, gamyklos;
- didelis kiekis žmonių;
Tačiau nereikėtų klaidingai manyti, jog ramybę pajusti trukdo visi pašaliniai garsai ar veikla gamtoje, kaip antai žygiavimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, darbas gamtoje. O natūralūs gamtos garsai tokie, kaip paukščių čiulbėjimas, medžių šlamėjimo, tekančio vandens garsas nuramina protą.
Ramybės pojūtis taip pat pasiekiamas praktikuojant jogą, medituojant, klausant įrašytų gamtos garsų.[1]
|
Proto ramybė yra tarsi nuostabus brangakmenis. Tai ilgų saviugdos pastangų rezultatas, brandos bei gyvenimo dėsnių pažinimo požymis. James Allen „Kaip žmogus mąsto“ |
|
