Robert Falcon Scott: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

15:25, 26 vasario 2018 versija

Vikiteka: Robert Falcon Scott – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Robertas Skotas (Robert Falcon Scott; 1868 m. birželio 6 d. – 1912 m. kovo 29 d.) – anglų jūrininkas, poliarinis keliautojas.^{[reikalingas šaltinis]} Vadovavo dviems poliarinėms ekspedicijoms į Antarktidą.

Biografija

Buvo trečias vaikas gausioje šešių vaikų šeimoje. Roberto senelis ir dėdės tarnavo Britų kariniame jūrų laivyne ir Britų Indijos kariuomenėje. Tėvas vadovavo Plimuto alaus daryklai. Robertas iki devynerių metų mokėsi privačiai šeimoje, vėliau privačioje berniukų mokykloje, o sulaukęs 13 metų įstojo į karo jūrų mokyklą. 1888 m. gavo jaunesniojo, o 1889 m. – leitenanto laipsnius. Iki 1898 m. tarnavo Britų laivyne. 1901–1904 m. laivu Discovery tyrinėjo Antarktidos krantus ties Roso jūra. Ekspedicijos metu jos nariai žiemojo Roso saloje; taip pat buvo atrastas Eduardo VII pusiasalis, tyrinėtas Roso šelfinis ledynas, įvykdyta ekspedicija į Antarktidos gilumą, Pietų ašigalio link. Ekspedicijos metu, R. F. Skotas, kartu su kitais dviem britų poliariniais tyrinėtojais E. H. Shackletonu ir E. A. Wilsonu, pasiekė 82°17′ pietų platumos tašką bei surinko daug mokslinių duomenų apie žemyną.

Tačiau R. Skotas labiausiai išgarsėjo antrąja ekspedicija. 1910 m. birželio 1 d. Skotas su bendražygiais laivu Terra Nova išplaukė iš Londono. Palei Afrikos ir Australijos krantus 1911 m. sausio 4 d. pasiekė Roso salą. Iš čia ekspedicijos dalyviai ponių ir šunų kinkiniais pasileido Pietų ašigalio link. Tačiau poniai nepateisino į juos dėtų vilčių ir didelę kelio dalį keliautojai turėjo keliauti pėsčiomis. 1912 m. sausio 17 d. Roberto Skoto ekspedicija pasiekė Pietų polių, tačiau tai padarė mėnesiu vėliau nei Roaldas Amundsenas. Grįžtant, labai pablogėjo oro sąlygos (nukrito temperatūra, prasidėjo pūgos), todėl ekspedicijos dalyviai kentėjo nuo bado ir nušalimų. Galiausiai visi ekspedicijos dalyviai, tarp jų ir R. Skotas, žuvo. 1912 m. lapkričio 12 d. buvo rasti sušalę ekspedicijos dalyvių kūnai, vos 11 mylių nuo maisto sandėlio. Antarktyje supiltas kapas, kuriame palaidotas Skotas ir kiti žuvę bendražygiai. Ant kapo užrašyti šie žodžiai: „Kovoti ir ieškoti, rasti ir nepasiduoti“. Skoto ekspedicija dažnai vadinama „Siaubingiausia kelione pasaulyje“.

Atminimo įamžinimas

Roberto Skoto garbei pavadinta Skoto sala Ramiajame vandenyne (Antarktyje), Skoto kalnai ir Skoto ledynas Antarktidoje.

Šaltiniai

Šis straipsnis apie Jungtinės Karalystės asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:Scott of the Antarctic crop.jpg|thumb|right|220px|Narsusis keliautojas Robertas Skotas]]
 {{commons|Category:Robert Falcon Scott}}
-'''Robertas Skotas''' (''Robert Falcon Scott''; [[1868]] m. [[birželio 6]] d. – [[1912]] m. [[kovo 29]] d.) – [[Anglija|anglų]] jūrininkas, poliarinis keliautojas.{{šaltinis|{{VLE|XXI|331||Scott Robert Falcon (Robertas Folkonas Skotas)}}}} Vadovavo dviems poliarinėms ekspedicijoms į [[Antarktida|Antarktidą]].
+'''Robertas Skotas''' (''Robert Falcon Scott''; [[1868]] m. [[birželio 6]] d. – [[1912]] m. [[kovo 29]] d.) – [[Anglija|anglų]] jūrininkas, poliarinis keliautojas.{{šaltinis|{{VLE|XXI|331||Scott Robert Falcon (Robertas Folkonas Skotas)}}}} Vadovavo dviems poliarinėms ekspedicijoms į [[Antarktida|Antarktidą]].
 == Biografija ==
-Buvo trečias vaikas gausioje šešių vaikų šeimoje. Roberto senelis ir dėdės tarnavo Britų kariniame jūrų laivyne ir [[Britų Indija|Britų Indijos]] kariuomenėje. Tėvas vadovavo Plimuto alaus daryklai. Robertas iki devynerių metų mokėsi privačiai šeimoje, vėliau privačioje berniukų mokykloje, o sulaukęs 13 metų įstojo į karo jūrų mokyklą. 1888 m. gavo jaunesniojo, o 1889 m. - leitenanto laipsnius. Iki 1898 m. tarnavo Britų laivyne. [[1901]]–[[1904]] m. laivu ''Discovery'' tyrinėjo Antarktidos krantus ties [[Roso jūra]]. Žiemojo [[Roso sala|Roso saloje]].
+Buvo trečias vaikas gausioje šešių vaikų šeimoje. Roberto senelis ir dėdės tarnavo Britų kariniame jūrų laivyne ir [[Britų Indija|Britų Indijos]] kariuomenėje. Tėvas vadovavo Plimuto alaus daryklai. Robertas iki devynerių metų mokėsi privačiai šeimoje, vėliau privačioje berniukų mokykloje, o sulaukęs 13 metų įstojo į karo jūrų mokyklą. 1888 m. gavo jaunesniojo, o 1889 m. – leitenanto laipsnius. Iki 1898 m. tarnavo Britų laivyne. [[1901]]–[[1904]] m. laivu ''Discovery'' tyrinėjo Antarktidos krantus ties [[Roso jūra]]. Ekspedicijos metu jos nariai žiemojo [[Roso sala|Roso saloje]]; taip pat buvo atrastas [[Eduardo VII pusiasalis]], tyrinėtas [[Roso šelfinis ledynas]], įvykdyta ekspedicija į Antarktidos gilumą, Pietų ašigalio link. Ekspedicijos metu, R. F. Skotas, kartu su kitais dviem britų poliariniais tyrinėtojais E. H. Shackletonu ir E. A. Wilsonu, pasiekė 82°17′ pietų platumos tašką bei surinko daug mokslinių duomenų apie žemyną.
-Tačiau Robertas Skotas labiausiai išgarsėjo savo antrąja ekspedicija. [[1910]] m. [[birželio 1]] d. Skotas su bendražygiais laivu ''[[Terra Nova]]'' išplaukė iš [[Londonas|Londono]]. Palei [[Afrika|Afrikos]] ir [[Australija|Australijos]] krantus [[1911]] m. [[sausio 4]] d. pasiekė Roso salą. Iš čia ekspedicijos dalyviai [[ponis|ponių]] ir [[šuo|šunų]] kinkiniais pasileido [[Pietų ašigalis|Pietų ašigalio]] link. Tačiau poniai nepateisino į juos dėtų vilčių ir didelę kelio dalį keliautojai turėjo keliauti pėsčiomis. [[1912]] m. [[sausio 17]] d. Roberto Skoto ekspedicija pasiekė Pietų polių, tačiau tai padarė mėnesiu vėliau nei [[Roaldas Amundsenas]]. Grįžtant, labai pablogėjo oro sąlygos (nukrito temperatūra, prasidėjo pūgos), todėl ekspedicijos dalyviai kentėjo nuo bado ir nušalimų. Galiausiai visi ekspedicijos dalyviai, tarp jų ir R. Skotas, žuvo. [[1912]] m. [[lapkričio 12]] d. buvo rasti sušalę ekspedicijos dalyvių kūnai, vos 11 mylių nuo maisto sandėlio. Antarktyje supiltas kapas, kuriame palaidotas Skotas ir kiti žuvę bendražygiai. Ant kapo užrašyti šie žodžiai: ''„Kovoti ir ieškoti, rasti ir nepasiduoti“''. Skoto ekspedicija dažnai vadinama „Siaubingiausia kelione pasaulyje“.
+Tačiau R. Skotas labiausiai išgarsėjo antrąja ekspedicija. [[1910]] m. [[birželio 1]] d. Skotas su bendražygiais laivu ''[[Terra Nova]]'' išplaukė iš [[Londonas|Londono]]. Palei [[Afrika|Afrikos]] ir [[Australija|Australijos]] krantus [[1911]] m. [[sausio 4]] d. pasiekė Roso salą. Iš čia ekspedicijos dalyviai [[ponis|ponių]] ir [[šuo|šunų]] kinkiniais pasileido [[Pietų ašigalis|Pietų ašigalio]] link. Tačiau poniai nepateisino į juos dėtų vilčių ir didelę kelio dalį keliautojai turėjo keliauti pėsčiomis. [[1912]] m. [[sausio 17]] d. Roberto Skoto ekspedicija pasiekė Pietų polių, tačiau tai padarė mėnesiu vėliau nei [[Roaldas Amundsenas]]. Grįžtant, labai pablogėjo oro sąlygos (nukrito temperatūra, prasidėjo pūgos), todėl ekspedicijos dalyviai kentėjo nuo bado ir nušalimų. Galiausiai visi ekspedicijos dalyviai, tarp jų ir R. Skotas, žuvo. [[1912]] m. [[lapkričio 12]] d. buvo rasti sušalę ekspedicijos dalyvių kūnai, vos 11 mylių nuo maisto sandėlio. Antarktyje supiltas kapas, kuriame palaidotas Skotas ir kiti žuvę bendražygiai. Ant kapo užrašyti šie žodžiai: ''„Kovoti ir ieškoti, rasti ir nepasiduoti“''. Skoto ekspedicija dažnai vadinama „Siaubingiausia kelione pasaulyje“.
+== Atminimo įamžinimas ==
 Roberto Skoto garbei pavadinta [[Skoto sala]] [[Ramusis vandenynas|Ramiajame vandenyne]] (Antarktyje), [[Skoto kalnai]] ir [[Skoto ledynas]] [[Antarktida|Antarktidoje]].