Skoto sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 67°22′42″ p. pl. 179°54′42″ v. ilg. / 67.37833°š. pl. 179.91167°r. ilg. / 67.37833; 179.91167

Reginys į Skoto salą. Tolumoje kyšo Hagitso Kolona

Skoto sala (angl. Scott Island) – maža negyvenama vulkaninė sala Ramiojo vandenyno pietuose (Pietų vandenyne), 505 km nuo Adero kyšulio Antarktidoje. Ilgis 0,5 km, plotis iki 0,3 km. Sudaryta iš bazaltinių uolienų. Aukštis iki 54 m. Už 250 m į vakarus nuo salos stūkso 65 m aukščio uola – Hagitso Kolona.[1] Plotas – 4 ha. Didžiąją dalį salos dengia ledas.[2]

Skoto sala patenka į Naujosios Zelandijos pretenzijų zoną (Roso teritoriją).

Skoto sala
Skoto sala
Skoto sala Antarktidos atžvilgiu

Salą 1902 m. gruodžio 25 d. atrado britų jūrininko Viljamo Kolbeko (William Colbeck) laivas, gabenęs proviziją Roberto Skoto ekspedicijai. Šio keliautojo garbei sala ir pavadinta. 1987–1999 m. saloje veikė automatinė meteorologijos stotis.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Haggits Pillar, USGS
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская энциклопедия, 1983, 392 psl.
  3. Automatic Weather Stations – Scott Island Site