Anžu namai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Šablonų peradresavimų šalinimas
Sodacan (aptarimas | indėlis)
 
Eilutė 4: Eilutė 4:
Kilusi iš istorinės [[Anžu]] provincijos ([[Prancūzija]]) Angevinų [[Grafas (titulas)|grafų]] dinastijos, nuo [[1300]] m. kunigaikščiai. Giminės pradininkas [[Fulkas I Anžu]] (apie [[886]]–[[942]] m.), [[930]] m. gavęs valdyti Anžu. Anžu namus sudaro trys garsiausios dinastijos:
Kilusi iš istorinės [[Anžu]] provincijos ([[Prancūzija]]) Angevinų [[Grafas (titulas)|grafų]] dinastijos, nuo [[1300]] m. kunigaikščiai. Giminės pradininkas [[Fulkas I Anžu]] (apie [[886]]–[[942]] m.), [[930]] m. gavęs valdyti Anžu. Anžu namus sudaro trys garsiausios dinastijos:


* [[Vaizdas:Blason Geoffroy Plantagenet.svg|30px]] [[Plantagenetai]], arba pirmoji Angevinų dinastija, [[1154]]–[[1399]] m. [[Anglijos karalystė]]s valdovai. Dinastijos pradininkas [[Fulkas V Jeruzalietis|Fulko]] ([[1092]]–[[1143]] m.) sūnus iš pirmosios santuokos [[Žofrua Gražusis]], tėvui išvykus į Rytus likęs valdyti Anžu ir vedęs Anglijos karaliaus [[Henrikas I|Henriko I]] dukterį Matildą.
* [[Vaizdas:Arms of Geoffrey of Anjou.svg|30px]] [[Plantagenetai]], arba pirmoji Angevinų dinastija, [[1154]]–[[1399]] m. [[Anglijos karalystė]]s valdovai. Dinastijos pradininkas [[Fulkas V Jeruzalietis|Fulko]] ([[1092]]–[[1143]] m.) sūnus iš pirmosios santuokos [[Žofrua Gražusis]], tėvui išvykus į Rytus likęs valdyti Anžu ir vedęs Anglijos karaliaus [[Henrikas I|Henriko I]] dukterį Matildą.
Iš šios dinastijos kilo:
Iš šios dinastijos kilo:
** [[Lankasteriai|Lankasterių dinastija]]:
** [[Lankasteriai|Lankasterių dinastija]]:

Dabartinė 07:38, 22 rugpjūčio 2017 versija

Anžu namai – kelių Europos valdovų dinastijų bendras pavadinimas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilusi iš istorinės Anžu provincijos (Prancūzija) Angevinų grafų dinastijos, nuo 1300 m. kunigaikščiai. Giminės pradininkas Fulkas I Anžu (apie 886942 m.), 930 m. gavęs valdyti Anžu. Anžu namus sudaro trys garsiausios dinastijos:

Iš šios dinastijos kilo:

Jeruzalės karaliais Anžu tapo grafui Fulkui (1092–1143 m.) vedus Balduino II dukterį karalienę Melisendą. Anžu dinastijos Neapolio atšaka prasidėjo, kai Kapetų dinastijos Prancūzijos karaliaus Liudviko VIII sūnus, Anžu, Meno ir Provanso grafas Karolis II, popiežiaus Klemenso IV remiamas užėmė Sicilijos karalystę. Jai suskilus Anžu liko Neapolio karaliais.

Nutrūkus Arpadų vyriškajai linijai, po 7 m. trukusio karo Vengrijos sostą užėmė iš Anžu dinastijos Neapolio atšakos kilęs Karolis Robertas, Stepono V proanūkis. Sudarius asmeninę uniją Vengrijos Anžu dinastijos karalius Liudvikas I, paskutiniojo Piasto Kazimiero I sesers sūnus, tapo Lenkijos karaliumi.[1] Jo duktė karalienė Jadvyga ištekėjo už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Jean Favier, Les Plantagenêts. Origine et destin d’un empire, éd. Fayard, Paris, 2004.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Anžu namai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 627 psl.