Dubysa: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
S Keičiama į pagrindinį normos variantą. |
||
Eilutė 25: | Eilutė 25: | ||
* dešinieji: [[Lukojus (Dubysa)|Lukojus]], [[Kražantė]]. |
* dešinieji: [[Lukojus (Dubysa)|Lukojus]], [[Kražantė]]. |
||
Vidutinis nuolydis 70 cm/km. Srovės greitis 0,1-0,3 m/s. [[Debitas]] ties žiotimis: minimalus 4 m³/s, vidutinis 13,4 m³/s, |
Vidutinis nuolydis 70 cm/km. Srovės greitis 0,1-0,3 m/s. [[Debitas]] ties žiotimis: minimalus 4 m³/s, vidutinis 13,4 m³/s, didžiausias 100–150 m³/s. Dubysą daugiausia maitina lietaus ir sniego tirpsmo vanduo, todėl jos lygis smarkiai svyruoja. Nuo vidurupio iki žiočių iš dešinės įteka vos keli trumpi upeliai. |
||
Krantuose yra [[XIII amžius|XIII]]-[[XIV amžius|XIV a.]] [[Piliakalnis|piliakalnių]]. [[Lyduvėnai|Lyduvėnuose]] ir [[Bazilionai|Padubysyje]] yra [[Vandens matavimo postas|vandens matavimo postai]]. Ties Bubiais yra 418 ha [[Bubių tvenkinys]], [[Mirskiškė]]je ir [[Dengtiltis|Dengtiltyje]] – malūnų užtvankos. |
Krantuose yra [[XIII amžius|XIII]]-[[XIV amžius|XIV a.]] [[Piliakalnis|piliakalnių]]. [[Lyduvėnai|Lyduvėnuose]] ir [[Bazilionai|Padubysyje]] yra [[Vandens matavimo postas|vandens matavimo postai]]. Ties Bubiais yra 418 ha [[Bubių tvenkinys]], [[Mirskiškė]]je ir [[Dengtiltis|Dengtiltyje]] – malūnų užtvankos. |
15:01, 7 balandžio 2017 versija
- Kitos reikšmės – Dubysa (reikšmės).
Dubysa | |
---|---|
Dubysa netoli Ariogalos
| |
Ilgis | 130,9 km |
Baseino plotas | 1972,6 km² |
Vidutinis debitas | 13,4 m³/s |
Ištakos | Šiaulių raj. |
Žiotys | Nemunas |
Šalys | Lietuva |
Vikiteka | Dubysa |
Dubysa – upė Vidurio Lietuvoje, tekanti Žemaitijoje; Nemuno dešinysis intakas. Ilgis 146 km (14-oji pagal ilgį Lietuvos upė). Prasideda Šiaulių rajone, 4 km į šiaurės vakarus nuo Rėkyvos ežero, iš Bubių tvenkinio. Teka į pietus per Kelmės rajoną, pro Lyduvėnus, Betygalą, Ariogalą (Raseinių rajonas). Žemupys skiria Jurbarko ir Kauno rajonus. Įteka į Nemuną 167 km nuo jo žiočių, ties Seredžiumi (nuo Ariogalos iki Seredžiaus yra Dubysos ichtiologinis draustinis).
Slėnis 300–500 m pločio, šlaitai iki 40 m aukščio, statūs (ypač ties Ariogala, kur slėnis kerta galinių morenų ruožą). Aukštupio vaga siaura (0,5–2 m), labai vingiuota. Prie Bubių Dubysa patenka į Kurtuvėnų slėnį. Juo lygiagrečiai su upe eina Dubysos-Ventos kanalas (vietomis kanalo vaga sutampa su upės vaga). Vidurupio vagos plotis 20–30 m, žemupio 40–60 m.
Dubysa turi 44 intakus; didesnieji:
- kairieji: Šiaušė, Gryžuva, Lapišė, Luknė, Kirkšnovė, Gynėvė, Lazduona, Lelykas.
- dešinieji: Lukojus, Kražantė.
Vidutinis nuolydis 70 cm/km. Srovės greitis 0,1-0,3 m/s. Debitas ties žiotimis: minimalus 4 m³/s, vidutinis 13,4 m³/s, didžiausias 100–150 m³/s. Dubysą daugiausia maitina lietaus ir sniego tirpsmo vanduo, todėl jos lygis smarkiai svyruoja. Nuo vidurupio iki žiočių iš dešinės įteka vos keli trumpi upeliai.
Krantuose yra XIII-XIV a. piliakalnių. Lyduvėnuose ir Padubysyje yra vandens matavimo postai. Ties Bubiais yra 418 ha Bubių tvenkinys, Mirskiškėje ir Dengtiltyje – malūnų užtvankos.
Per Dubysą yra nutiestas ilgiausias ir aukščiausias Lietuvoje tiltas – Lyduvėnų tiltas.
Upėvardis kildinamas nuo žodžių dubti („darytis dubiam, linkti, klimpti, smegti“), dubus („įdubęs, gilus“), dubė („įdubimas, slėnys“)[1].
Galerija
-
Dubysa ties Seredžiumi
-
Dubysa ties Bazilionais
-
Dubysa ties Mirskiške
-
Dubysa ties Gėluva
-
Dubysos slėnis
-
Dubysos Nemuno santaka
-
Tiltas per Dubysą Seredžiuje
-
Dubysos Nemuno santaka
-
Dubysos slėnis prie Bubių piliakalnio
Šaltiniai
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.