Personifikacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Atmestas 78.63.200.166 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Lot-bot-as keitimas) |
||
Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
[[Kategorija:Meninės priemonės]] |
[[Kategorija:Meninės priemonės]] |
||
[[Kategorija:Semantika]] |
[[Kategorija:Semantika]] |
19:08, 23 sausio 2017 versija
Personifikacija arba įasmeninimas (lot. persona – asmuo + facio – darau) – metaforos rūšis – daiktų, gyvosios arba negyvosios gamtos reiškinių, abstrakčių sąvokų sudvasinimas, sužmoginimas. Stilistinė personifikacijos funkcija artima psichologiniam paralelizmui: žmogaus išgyvenimas, dvasinė būsena perteikiama gamtos reiškinių vaizdiniais.
Daug personifikacijų liaudies dainose, kur personifikacijos dažniausiai susijusios su mitologija, antropomorfizmu. Pvz., „Saulė močiutė kraitelį krovė“.
Personifikacija dar vadinama prozopopėja, tačiau pastarosios reikšmė truputį platesnė.[1]
Šaltiniai
- ↑ Personifikacija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 570 psl.
|