Eglainė: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
+{{glžk}} |
||
| Eilutė 28: | Eilutė 28: | ||
Eglainėje yra pagasto administracija, pradinė mokykla, felčerio punktas, kultūros namai, biblioteka, [[Gothardas Frydrichas Stenderis|Gothardo Frydricho Stenderio]] muziejus, pašto skyrius, [[Eglainės geležinkelio stotis]]. Stovi [[Eglainės katalikų bažnyčia]] ir [[Lašų liuteronų bažnyčia]]. |
Eglainėje yra pagasto administracija, pradinė mokykla, felčerio punktas, kultūros namai, biblioteka, [[Gothardas Frydrichas Stenderis|Gothardo Frydricho Stenderio]] muziejus, pašto skyrius, [[Eglainės geležinkelio stotis]]. Stovi [[Eglainės katalikų bažnyčia]] ir [[Lašų liuteronų bažnyčia]]. |
||
{{glžk||Eglainė|[[Alūksta]]}} |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
20:43, 3 sausio 2017 versija
| Eglainė latv. Eglaine | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Latvija
|
| Istorinis regionas | Sėlija |
| Savivaldybė | Alūkstos savivaldybė |
| Valsčius | Eglainės valsčius |
| Gyventojų | 479 |
| Altitudė | 115 m |
| Pašto kodas | LV-5444 |
 Vikiteka |
Eglainė |
Eglainė (Eglaitė[2], latv. Eglaine) – kaimas Latvijoje, Ilūkstės savivaldybės Eglainės pagasto centras. Šalia kelio P70 Šventė–Subatė, prie buvusio Šiaulių–Daugpilio geležinkelio.
Kaimas (anksčiau vadintas Jelovka[3]) įsikūrė Lašų dvaro teritorijoje po 1900 m. šalia naujai pastatytos Radviliškio–Gryvos geležinkelio stoties. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečių kareiviai iki Eglainės nutiesė geležinkelio atšaką iš Viesytės siaurojo geležinkelio. 1925 m. gyvenvietei suteiktas kaimo statusas, 1960 m. tapo kaimo tarybos ir tarybinio ūkio centru.
Eglainėje yra pagasto administracija, pradinė mokykla, felčerio punktas, kultūros namai, biblioteka, Gothardo Frydricho Stenderio muziejus, pašto skyrius, Eglainės geležinkelio stotis. Stovi Eglainės katalikų bažnyčia ir Lašų liuteronų bažnyčia.
|
|
Šaltiniai
- ↑ JS Baltija/JS Latvija. Interaktīvā karšu sistēma. SIA „Karšu izdevniecība Jāņa sēta“. Ryga.
- ↑ Kazimieras Garšva. Latvijos lietuviai: jų istorija, šnektos, telkiniai, kultūra
- ↑ Tamošiūnienė, Milena (2014). Tarp politinio įrankio ir aukos: karo belaisviai Lietuvos Respublikoje 1919-1923 m. (PDF). p. 24. ISBN 978-609-8074-26-0.