Nerimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

17:41, 31 gruodžio 2016 versija

Nerimas – subjektyviai nemaloni emocinė būsena. Tai bloga nuojauta, įtampa, neramumas, kai laukiama vidinio ar išorinio pavojaus. Tai labai paplitusi emocija, ją patiria kiekvienas ištiktasis streso žmogus.

Nerimas paprastai skiriamas nuo baimės: nerimas yra pavojaus laukimas, kai pavojaus ištakos nežinomos, o baimė yra atsakas į atpažintą pavojų ar grėsmę. Priešingai nei baimę, nerimą kelia iracionalūs veiksniai, neturintys konkretaus stimulo. Dažnai nerimą patiriantis žmogus gali turėti fobiją.

Už nerimą organizme atsakingas yra hipokampas ir migdolinis kūnas.

Rūšys

Nerimas skirstomas į normalų ir patologinį, nerimo būseną ir bruožą.^[1] Nerimo būsena yra nerimo jutimas tam tikru momentu ir dažnai pasireiškiantis stresinėje aplinkoje. Nerimas gali trukti ir ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai. Nerimo būsenos varginamas pacientas gali būti neramus, jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs. Jam gali būti dusulys, uždusimo jausmas ir kiti simptomai. Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties. Jaučiamas nerimas, nesusijęs su kokiu nors provokuojančiu faktoriumi, gali būti vadinamas „laisvai plaukiojančiu“.

Nerimas gali atsirasti staiga ir pasireikšti kartu su panikos priepuoliais. Į somatinius požymius ar simptomus nukreiptas nerimas nulemia baimę susirgti ar įsitikinimą, kad jau sergama. Tokia nerimo forma vadinama hipochondrija.

Simptomai

Pacientams, turintiems normalaus nerimo sutrikimų, gali pasireikšti tiek psichologinių, tiek somatinių nerimo simptomų.

Psichologiniai simptomai:

grėsmės ir baimės jausmas;
padidėjęs dirglumas;
panika;
bloga nuojauta;
siaubo jausmas;
nerimastis dėl smulkmenų;
sumažėjusi dėmesio koncentracija;
nesugebėjimas atsipalaiduoti.

Somatiniai simptomai:

galvos skausmas ir svaigimas;
pasunkėjęs mąstymas;
svaigulys;
smaugimo jausmas;
burnos sausumas;
„gumulas“ gerklėje;
hiperventiliacija;
dusulys;
mirties nuo uždusimo baimė;
pasunkėjęs kvėpavimas;
krūtinės skausmas, širdies plakimas, tachikardija;
pykinimas, vėmimas, viduriavimas;
pilvo skausmas;
sutrikusios lytinės funkcijos;
padažnėjęs šlapinimasis;
krūpčiojimas, nenustygimas vietoje;
įtempti raumenys, virpulys, drebulys;
raumenų skausmas;
parestezijos;
kojų ir bendras silpnumas, greitas nuovargis;
padidėjęs prakaitavimas, šaltkrėtis, hiperhidrozė.

TLK-10 ir DSM-IV klasifikacijoje yra išskirti nerimo sutrikimai, pasireiškiantys patologiniu nerimu. Tai fobijos, panikos, obsesinis-kompulsinis, potrauminio streso, generalizuoto nerimo sutrikimai ir kt. Tokios diagnozės rašomos tik tada, kai nėra organinės patologijos ar kitos sunkios psichikos ligos.

Šaltiniai

↑ Nerimas ir jo simptomai (lietuvių k.)

Šis su psichologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Nerimas ir jo simptomai (lietuvių k.)

[1]

@@ Eilutė 6: / Eilutė 6: @@
 == Rūšys ==
-Nerimas skirstomas į normalų ir [[patologinis nerimas|patologinį]], nerimo būseną ir bruožą.<ref>[http://www.agora-fobija.lt/default.asp?DL=L&TopicID=49&Code= Nerimas ir jo simptomai] (lietuvių k.)</ref> Nerimo būsena yra nerimo jutimas tam tikru momentu ir dažnai pasireiškiantis [[stresas|stresinėje]] aplinkoje. Nerimas gali trukti ir ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą [[asmenybė]]s sutrikimui. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai. Nerimo būsenos varginamas pacientas gali būti neramus, jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs. Jam gali būti dusulys, uždusimo jausmas ir kiti simptomai. Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties. Jaučiamas nerimas, nesusijęs su kokiu nors provokuojančiu faktoriumi, gali būti vadinamas "laisvai plaukiojančiu".
+Nerimas skirstomas į normalų ir [[patologinis nerimas|patologinį]], nerimo būseną ir bruožą.<ref>[http://www.agora-fobija.lt/default.asp?DL=L&TopicID=49&Code= Nerimas ir jo simptomai] (lietuvių k.)</ref> Nerimo būsena yra nerimo jutimas tam tikru momentu ir dažnai pasireiškiantis [[stresas|stresinėje]] aplinkoje. Nerimas gali trukti ir ilgai, net visą gyvenimą. Tokį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą [[asmenybė]]s sutrikimui. Normalus nerimas ir nerimo būsena skiriasi tik kiekybiškai, bet ne kokybiškai. Nerimo būsenos varginamas pacientas gali būti neramus, jaustis netvirtas, pažeidžiamas, išsigandęs. Jam gali būti dusulys, uždusimo jausmas ir kiti simptomai. Patologiniu vadinamas nerimas, atsiradęs be aiškios priežasties. Jaučiamas nerimas, nesusijęs su kokiu nors provokuojančiu faktoriumi, gali būti vadinamas „laisvai plaukiojančiu“.
 Nerimas gali atsirasti staiga ir pasireikšti kartu su [[panikos priepuoliai]]s. Į somatinius požymius ar simptomus nukreiptas nerimas nulemia baimę susirgti ar įsitikinimą, kad jau sergama. Tokia nerimo forma vadinama [[hipochondrija]].
 == Simptomai ==
 Pacientams, turintiems normalaus nerimo sutrikimų, gali pasireikšti tiek psichologinių, tiek somatinių nerimo simptomų.
 '''Psichologiniai simptomai''':
-*grėsmės ir [[baimė]]s jausmas;
+* grėsmės ir [[baimė]]s jausmas;
-*padidėjęs dirglumas;
+* padidėjęs dirglumas;
-*[[panika]];
+* [[panika]];
-*bloga nuojauta;
+* bloga nuojauta;
-*siaubo jausmas;
+* siaubo jausmas;
-*nerimastis dėl smulkmenų;
+* nerimastis dėl smulkmenų;
-*sumažėjusi [[dėmesys|dėmesio]] koncentracija;
+* sumažėjusi [[dėmesys|dėmesio]] koncentracija;
-*nesugebėjimas atsipalaiduoti.
+* nesugebėjimas atsipalaiduoti.
 '''Somatiniai simptomai''':
-*[[galvos skausmas]] ir svaigimas;
+* [[galvos skausmas]] ir svaigimas;
-*pasunkėjęs [[mintis|mąstymas]];
+* pasunkėjęs [[mintis|mąstymas]];
-*[[svaigulys]];
+* [[svaigulys]];
-*smaugimo jausmas;
+* smaugimo jausmas;
-*[[burna|burnos]] sausumas;
+* [[burna|burnos]] sausumas;
-*"gumulas" gerklėje;
+* „gumulas“ gerklėje;
-*hiperventiliacija;
+* hiperventiliacija;
-*dusulys;
+* dusulys;
-*mirties nuo uždusimo baimė;
+* mirties nuo uždusimo baimė;
-*pasunkėjęs [[kvėpavimas]];
+* pasunkėjęs [[kvėpavimas]];
-*krūtinės skausmas, [[širdis|širdies]] plakimas, [[aritmija|tachikardija]];
+* krūtinės skausmas, [[širdis|širdies]] plakimas, [[aritmija|tachikardija]];
-*[[pykinimas]], [[vėmimas]], [[viduriavimas]];
+* [[pykinimas]], [[vėmimas]], [[viduriavimas]];
-*pilvo skausmas;
+* pilvo skausmas;
-*sutrikusios lytinės funkcijos;
+* sutrikusios lytinės funkcijos;
-*padažnėjęs šlapinimasis;
+* padažnėjęs šlapinimasis;
-*krūpčiojimas, nenustygimas vietoje;
+* krūpčiojimas, nenustygimas vietoje;
-*įtempti [[raumuo|raumenys]], virpulys, drebulys;
+* įtempti [[raumuo|raumenys]], virpulys, drebulys;
-*raumenų skausmas;
+* raumenų skausmas;
-*[[parestezija|parestezijos]];
+* [[parestezija|parestezijos]];
-*[[koja|kojų]] ir bendras silpnumas, greitas [[Lėtinis nuovargis|nuovargis]];
+* [[koja|kojų]] ir bendras silpnumas, greitas [[Lėtinis nuovargis|nuovargis]];
-*padidėjęs [[prakaitavimas]], šaltkrėtis, [[hiperhidrozė]].
+* padidėjęs [[prakaitavimas]], šaltkrėtis, [[hiperhidrozė]].
-[[TLK-10]] ir [[DSM-IV]] klasifikacijoje yra išskirti nerimo sutrikimai, pasireiškiantys patologiniu nerimu.Tai [[fobija|fobijos]], [[panika|paniko]]s, [[stresas |obsesinis-kompulsinis, potrauminio streso]], generalizuoto nerimo sutrikimai ir kt. Tokios diagnozės rašomos tik tada, kai nėra organinės [[patologija|patologijos]] ar kitos sunkios psichikos ligos.
+[[TLK-10]] ir [[DSM-IV]] klasifikacijoje yra išskirti nerimo sutrikimai, pasireiškiantys patologiniu nerimu. Tai [[fobija|fobijos]], [[panika|paniko]]s, [[stresas |obsesinis-kompulsinis, potrauminio streso]], generalizuoto nerimo sutrikimai ir kt. Tokios diagnozės rašomos tik tada, kai nėra organinės [[patologija|patologijos]] ar kitos sunkios psichikos ligos.
 == Šaltiniai ==