Dėmesys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Dėmesys – procesas, kurio metu smegenys kreipia informacijos apdorojimo išteklius, siekiant atskirti tuo momentu psichikai ir organizmui svarbius dalykus nuo nesvarbių. Dėmesys yra psichinės veiklos nukreipimas ir jos sutelktumas ties tam tikrais objektais. Dėmesio kreipimo tikslai yra aplinkos, minčių ir jausmų, savo paties elgesio ir veiklos suvokimas.

Dėmesys atlieka tris funkcijas:

  • Atrenka iš sudėtingos aplinkos tuos poveikius, kurie dėl tam tikrų priežasčių yra reikšmingesni už kitus.
  • Koncentruoja ir palaiko psichines jėgas ties pasirinktais objektais.
  • Reguliuoja išankstinį pasirengimą veiklai, jos vyksmą ir pertraukimą.

Dėmesio rūšys:

  • Nevalingas – atsiranda be išankstinio tikslo, o jam palaikyti nereikia pastangų. Nustatyta, kad nevalingą dėmesį sukelia stiprūs dirgikliai.
  • Valingas – atsiranda turint išankstinį tikslą, o jam palaikyti reikalingos valios pastangos. Jis pasireiškia tokiu atveju, kai žmogus imasi nepatrauklios, bet būtinos veiklos.
  • Savaiminis (povalinis) – atsiranda turint išankstinį tikslą, o jam palaikyti nereikia pastangų.

Dėmesio ypatybės

  • Intensyvumas – dėmesio sutelktumas į objektą, atsiribojimas nuo pašalinių poveikių.
  • Patvarumas – patvarus toks dėmesys, kuris ilgesnį laiką nenutrūkstamai sutelktas į vieną dalyką ar darbą.

Dėmesys svyruoja kas 1 – 2 sek. Tačiau atliekant kokią nors prasmingą veiklą, dėmesys gali išbūti patvarus net iki 15 – 20 min.

  • Apimtis – objektų kiekis, kurį gali apimti žmogus vienu metu per trumpą laiką. Tyrimai parodė, kad vienu momentu žmogaus dėmesys apima 7-+ 2 objektus (raides, skaičius, geometrines figūras ir kt.).
  • Paskirstymas – žmogus vienu metu gali atlikti skirtingus veiksmus, kiekvienam veiksmui skiriant dalį dėmesio. Yra daug veiklos rūšių, kur vienu metu žmogui reikia atlikti dvi ar daugiau skirtingų operacijų, pvz., grojant pianinu, vairuojant automobilį ir pan.
  • Perkėlimas – sąmoningas – valingas ar nevalingas – dėmesio objektų pakeitimas.

Informacijos apdorojimo galimybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Smegenų darbo apimtys yra ribotos, jos negali neribotą laiką įvairių dirginimų apdoroti sąmoningai. Todėl reikia atskirti, kokia informacija yra svarbi organizmui ir į ką turi būti kreipiamas dėmesys. Jei per 5 sekundes į informaciją nekreipiamas dėmesys, ji prarandama (arba jei buvo suvokta nesąmoningai, ją atgaminti sudėtinga).

Dėmesio fokusavimo procesas yra koncentracija į tam tikrus objektus bei jų atrankos procesas (selekcija), kai tuo pat metu į kitus objektus dėmesys nekreipiamas. Fokusuotė pasižymi didesniu budrumu ir aktyvumu, atranka pagrįsta filtro funkcija, norint atskirti svarbią informaciją nuo nesvarbios.

Smegenys nuolat vertina (išorinius) dirginimus ir jų svarbą nustato pagal įvairius kriterijus. Iš vienos pusės dėmesys kreipiamas į naujus, neįprastus dirginimus (orientacijos reakcija, smalsumas). Iš kitos pusės – į emociškai svarbią informaciją, kuri yra netiesioginis informacinės svarbos organizmui „žymeklis“. Kuo daugiau emocijų, tuo lengviau yra fokusuoti dėmesį. Poreikiai, interesai, nuostatos ir motyvai vaidina taip pat didelį vaidmenį, kreipiant ir paskirstant dėmesį bei jo intensyvumą.

Dėmesys ir sąmonė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėmesio kreipimas į dirginimą ar objektą, mintį yra būtina sąmoningo suvokimo sąlyga. Tačiau smegenys apdirba ir tuos dirginimus, į kuriuos nekreipiamas joks dėmesys. Toks apdorojimas vyksta nesąmoningai.

Dėmesys kreipiamas automatiškai, tačiau šis procesas gali būti sustiprinamas sąmoningai (valingai darant įtaką). Ši dėmesio koncentracija, jos valdymas ir intensyvumas kiekvieno individo atveju labai skiriasi.

Kai dėmesys kreipiamas į tam tikrą kūno dalį, į ją teka daugiau energijos, todėl gali būti jaučiama padidėjusi temperatūra (toje kūno dalyje). Šis poveikis gali būti sustiprintas, jei tuo pat metu yra „kvėpuojama“ tos kūno dalies „link“. Reguliarus dėmesio treniravimas, jo fokusavimas į atskirus organus arba į visą kūną sąlygoja geresnę kraujo apytaką, imuninės sistemos stiprinimą ir apskritai geresnę savijautą. Dėmesio kreipimas į numatytą kūno dalį sukuria informacinį ryšį tarp sąmonės ir tos dalies. Vėliau tuo ryšiu gali pasinaudoti ir pasąmonė. Tačiau ryšio galimybės tiesiogiai priklauso nuo „siuntėjų, gavėjų, signalų“ pažinimo, jų suvokimo. Dėmesingumas lavinamas „klausantis“ organizmo dirgiklių, stengiantis suprasti, atskirti priimamus signalus. Tad atitinkamai „kvėpuojant“, dėmesiu palaikant ryšį su konkrečia kūno dalimi galima ne tik padidinti kraujo spaudimą, bet ir sumažinti. Galimas net specialus dėmesingumo treniravimas - nepriimti, slopinti tam tikrus dirgiklių signalus. Arba atvirkščiai, stiprinant priimamus signalus (magnetiniu, radijo bangų jautimas).

Jeigu reguliariai dėmesys fokusuojamas į tam tikrą daiktą, tai tampa įpročiu. Todėl svarbu nuolat kontroliuoti savo dėmesio kryptį.

Suvokimo fokusas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tam tikri įvykiai skatina suvokimo fokusavimą į atskirus objektus. Iškyla prioritetų svarbos klausimas. Jie nustatomi remiantis nuokrypiu nuo vidutinio charakteristikos lygmens:

  • Dydis ir dirginimo intensyvumas (šalta - karšta, sotus - alkanas)
  • Judėjimas (judantys objektai nejudančių atžvilgiu, besiartinantys tolstančių atžvilgiu)
  • Spalva (kontrastai, spalvų kombinacijos)
  • Aplinkos kontrastas
  • Ryškus ir nuolatinis (ap)ribojimas
  • Į akis krintanti, griežta simetrija
  • Pozicija geriausioje matymo lauko vietoje (pvz., kairėje viršuje)

Reklamoje atsižvelgiama į šiuos ypatumus, darant plakatus ir pateikiant vaizdinę medžiagą.

Apimtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dėmesio apimtis apibūdinama vienodų objektų, kuriuos galima apimti vienu žvilgsniu, t. y. per 200 ms, skaičiumi. Suaugusieji gali kreipti dėmesį į 6-12 (paprastai 4-7), vaikai mažiau.

Apimtis priklauso nuo:

  • objektų pobūdžio
  • daikto žinomumo
  • apšvietimo
  • aplinkos kontrasto
  • subjektyvių stebėtojo nuostatų dėl daiktų tipų ir savybių

Beveik neįmanoma sąmoningai vienu metu suvokti taktilinį ir regimąjį dirginimą. Kelių darbų darymas vienu metu gali sąlygoti greitesnį nuovargį. Dėmesio koncentracijos technika padeda įvaldyti dėmesio fokusavimą ir mažinti nuovargį, kadangi koncentracijos metu yra mažiausiai pavargstama. Problema – ilgesnis dėmesio išlaikymas (valandą ir daugiau). Tai reikalauja nuolatinio treniravimosi bei įgūdžių.

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose