Klajokliai-piemenys: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
'''Klajokliai-piemenys''' – [[klajokliai|klajokliškos]] [[visuomenė]]s, kuriose verčiamasi [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]]. Joms būdinga keičiantis metų laikams persikraustyti su savo pusiau laikinais būstais, perginti savo [[gyvulys|gyvulius]] į naujas [[ganykla]]s. Tokia sankloda būdinga klajokliškoms bendruomenėms mažiau derlingose žemėse, tačiau neretai pastarosios užsiima ir [[žemdirbystė|žemdirbyste]] tam tikru mastu.<ref>Craig Calhoun. [http://www.oxfordreference.com/view/10.1093/acref/9780195123715.001.0001/acref-9780195123715-e-1235 ''Pastoral nomads'']. ''A Dictionary of the Social Sciences''. 2002. ''Oxford University Press''</ref> |
'''Klajokliai-piemenys''' – [[klajokliai|klajokliškos]] [[visuomenė]]s, kuriose verčiamasi [[gyvulininkystė|gyvulininkyste]]. Joms būdinga keičiantis metų laikams persikraustyti su savo pusiau laikinais būstais, perginti savo [[gyvulys|gyvulius]] į naujas [[ganykla]]s. Tokia sankloda būdinga klajokliškoms bendruomenėms mažiau derlingose žemėse, tačiau neretai pastarosios užsiima ir [[žemdirbystė|žemdirbyste]] tam tikru mastu.<ref>Craig Calhoun. [http://www.oxfordreference.com/view/10.1093/acref/9780195123715.001.0001/acref-9780195123715-e-1235 ''Pastoral nomads'']. ''A Dictionary of the Social Sciences''. 2002. ''Oxford University Press''</ref> |
||
Klajokliai-piemenys gyvena daugiausia [[stepė]]se, [[dykumos]]e, [[tundra|tundroje]]. Tokie [[piemuo|piemenys]] vienoje vietoje įsikuria ilgesniam laikui (pvz., visam sezonui). Metų eigoje jie kartu su savo gyvuliais keliauja iš vienų ganyklų į kitas. Paprastai jie įsikuria tose pačiose vietose kaip ir praeitais metais. Tokių klajoklių gyvenamieji būstai daug patvaresni už [[medžiotojai–rankiotojai| |
Klajokliai-piemenys gyvena daugiausia [[stepė]]se, [[dykumos]]e, [[tundra|tundroje]]. Tokie [[piemuo|piemenys]] vienoje vietoje įsikuria ilgesniam laikui (pvz., visam sezonui). Metų eigoje jie kartu su savo gyvuliais keliauja iš vienų ganyklų į kitas. Paprastai jie įsikuria tose pačiose vietose kaip ir praeitais metais. Tokių klajoklių gyvenamieji būstai daug patvaresni už [[medžiotojai–rankiotojai|medžiotojų-rankiotojų]], tačiau yra laikini ir nesunkiai pergabenami ([[jurta|jurtos]], [[palapinė]]s). Klajokliai-piemenys dažnai sudaro tik dalį [[tauta|tautos]], o kiti jos nariai gyvena sėsliai, verčiasi žemdirbyste, priešingai nei medžiotojai, kur keliauja ištisa [[gentis]]. Pavyzdžiai: [[mongolai]], [[kirgizai]], [[kalmukai]] ([[Vidurio Azija]]), [[beduinai]], [[tuaregai]], [[afarai]], [[somaliai]] ([[Sachara]]), [[čiukčiai]], [[samiai]], [[nencai]] ([[speigratis|poliariniai kraštai]]).<ref>Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
Dabartinė 16:41, 20 liepos 2016 versija
Klajokliai-piemenys – klajokliškos visuomenės, kuriose verčiamasi gyvulininkyste. Joms būdinga keičiantis metų laikams persikraustyti su savo pusiau laikinais būstais, perginti savo gyvulius į naujas ganyklas. Tokia sankloda būdinga klajokliškoms bendruomenėms mažiau derlingose žemėse, tačiau neretai pastarosios užsiima ir žemdirbyste tam tikru mastu.[1]
Klajokliai-piemenys gyvena daugiausia stepėse, dykumose, tundroje. Tokie piemenys vienoje vietoje įsikuria ilgesniam laikui (pvz., visam sezonui). Metų eigoje jie kartu su savo gyvuliais keliauja iš vienų ganyklų į kitas. Paprastai jie įsikuria tose pačiose vietose kaip ir praeitais metais. Tokių klajoklių gyvenamieji būstai daug patvaresni už medžiotojų-rankiotojų, tačiau yra laikini ir nesunkiai pergabenami (jurtos, palapinės). Klajokliai-piemenys dažnai sudaro tik dalį tautos, o kiti jos nariai gyvena sėsliai, verčiasi žemdirbyste, priešingai nei medžiotojai, kur keliauja ištisa gentis. Pavyzdžiai: mongolai, kirgizai, kalmukai (Vidurio Azija), beduinai, tuaregai, afarai, somaliai (Sachara), čiukčiai, samiai, nencai (poliariniai kraštai).[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Craig Calhoun. Pastoral nomads. A Dictionary of the Social Sciences. 2002. Oxford University Press
- ↑ Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998