Personifikacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 213.159.49.184 (Aptarimas) darytas keitimas 4764195 |
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
||
Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
{{ |
{{Išnašos}} |
||
{{Leksinės figūros}} |
{{Leksinės figūros}} |
12:49, 3 vasario 2016 versija
Personifikacija arba įasmeninimas (lot. persona – asmuo + facio – darau) – metaforos rūšis – daiktų, gyvosios arba negyvosios gamtos reiškinių, abstrakčių sąvokų sudvasinimas, sužmoginimas. Stilistinė personifikacijos funkcija artima psichologiniam paralelizmui: žmogaus išgyvenimas, dvasinė būsena perteikiama gamtos reiškinių vaizdiniais.
Daug personifikacijų liaudies dainose, kur personifikacijos dažniausiai susijusios su mitologija, antropomorfizmu. Pvz., „Saulė močiutė kraitelį krovė“.
Personifikacija dar vadinama prozopopėja, tačiau pastarosios reikšmė truputį platesnė.[1]
Šaltiniai
- ↑ Personifikacija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 570 psl.
|