Klojimo teatras: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 4: | Eilutė 4: | ||
Klojimo teatras davė pradžią [[lietuviškas vakaras|lietuviškiesiems vakarams]]. [[1918]] m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, klojimo teatras sunyko, bet išliko Lenkijos valdytame Vilniaus krašte. [[1978]]–[[1989]] m. [[Rumšiškės]]e, [[Lietuvos liaudies buities muziejus|Lietuvos liaudies buities muziejuje]] taip pat vykdavo klojimo teatro vaidinimai. Klojimo teatro spektaklius ir koncertus rengia [[Punskas|Punsko]] ir [[Seinai|Seinų]] apylinkių lietuviai.<ref>{{VLE|X|286||Klojimo teatras}}</ref> |
Klojimo teatras davė pradžią [[lietuviškas vakaras|lietuviškiesiems vakarams]]. [[1918]] m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, klojimo teatras sunyko, bet išliko Lenkijos valdytame Vilniaus krašte. [[1978]]–[[1989]] m. [[Rumšiškės]]e, [[Lietuvos liaudies buities muziejus|Lietuvos liaudies buities muziejuje]] taip pat vykdavo klojimo teatro vaidinimai. Klojimo teatro spektaklius ir koncertus rengia [[Punskas|Punsko]] ir [[Seinai|Seinų]] apylinkių lietuviai.<ref>{{VLE|X|286||Klojimo teatras}}</ref> |
||
Dabartinio Klojimo teatro judėjimas prasidėjo [[1983]] m. Klaipėdos universiteto ir Petro Bielskio iniciatyva suremontavus apleistą valstiečio sodybos klojimą Agluonėnuose. [[1984]] m. susilaukė LKP CK aštrių sankcijų kaip feodalinės Lietuvos propaguotojai. [[1988]] m. [[liepos 17]] d. į pirmąją Lietuvos klojimo teatrų krivūlę (suvažiavimą) Agluonėnuose atvyko jau 9 klojimo teatrai. 1991 m. vasario 12 d. Lietuvos Teisingumo ministerija įregistravo Nr. 25-VO Lietuvos klojimo teatro draugijos įstatus. Iki šiol sušauktos |
Dabartinio Klojimo teatro judėjimas prasidėjo [[1983]] m. Klaipėdos universiteto ir Petro Bielskio iniciatyva suremontavus apleistą valstiečio sodybos klojimą Agluonėnuose. [[1984]] m. susilaukė LKP CK aštrių sankcijų kaip feodalinės Lietuvos propaguotojai. [[1988]] m. [[liepos 17]] d. į pirmąją Lietuvos klojimo teatrų krivūlę (suvažiavimą) Agluonėnuose atvyko jau 9 klojimo teatrai. 1991 m. vasario 12 d. Lietuvos Teisingumo ministerija įregistravo Nr. 25-VO Lietuvos klojimo teatro draugijos įstatus. Iki šiol sušauktos 27 krivūlės žymių kultūros veikėjų tėviškėse – J. Basanavičiaus, M. Valančiaus, kun. Jono Katelės, J. Vaičkaus, Lazdynų Pelėdos, Žemaitės, Tallat-Kelpšų, Jurskių, Maironio, Punsko krašte ir kt. Klojimo teatrams vadovauja beveik išimtinai Klaipėdos universiteto absolventai. Remiasi tautodailės kūrybiniais metodais. |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
01:47, 23 birželio 2015 versija
Klojimo teatras – teatras Lietuvoje, spektakliai ir koncertai klojimuose lietuvių tautinio atgimimo laikotarpiu, nuo XIX a. pab. iki Pirmojo pasaulinio karo.
Istorija
Klojimo teatras davė pradžią lietuviškiesiems vakarams. 1918 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, klojimo teatras sunyko, bet išliko Lenkijos valdytame Vilniaus krašte. 1978–1989 m. Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje taip pat vykdavo klojimo teatro vaidinimai. Klojimo teatro spektaklius ir koncertus rengia Punsko ir Seinų apylinkių lietuviai.[1]
Dabartinio Klojimo teatro judėjimas prasidėjo 1983 m. Klaipėdos universiteto ir Petro Bielskio iniciatyva suremontavus apleistą valstiečio sodybos klojimą Agluonėnuose. 1984 m. susilaukė LKP CK aštrių sankcijų kaip feodalinės Lietuvos propaguotojai. 1988 m. liepos 17 d. į pirmąją Lietuvos klojimo teatrų krivūlę (suvažiavimą) Agluonėnuose atvyko jau 9 klojimo teatrai. 1991 m. vasario 12 d. Lietuvos Teisingumo ministerija įregistravo Nr. 25-VO Lietuvos klojimo teatro draugijos įstatus. Iki šiol sušauktos 27 krivūlės žymių kultūros veikėjų tėviškėse – J. Basanavičiaus, M. Valančiaus, kun. Jono Katelės, J. Vaičkaus, Lazdynų Pelėdos, Žemaitės, Tallat-Kelpšų, Jurskių, Maironio, Punsko krašte ir kt. Klojimo teatrams vadovauja beveik išimtinai Klaipėdos universiteto absolventai. Remiasi tautodailės kūrybiniais metodais.
Šaltiniai
- ↑ Klojimo teatras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 286 psl.
- Petras Bielskis. Lietuvos klojimo teatras, 1999 m.
- Vytautas Jakelaitis. Žvilgsnis nuo Medvėgalio. Saulei leidžiantis-toks buvimas drauge, II knyga, 2002 m.