Dūkšta (upė): Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 12: | Eilutė 12: | ||
| Vikiteka = Category:Dūkšta |
| Vikiteka = Category:Dūkšta |
||
}} |
}} |
||
[[Vaizdas:Dūkšta, tiltas.JPG|miniatiūra|250px|right|Pėsčiųjų tiltas]] |
[[Vaizdas:Dūkšta, tiltas.JPG|miniatiūra|250px|right|Pėsčiųjų tiltas šalia [[Karmazinų atodanga|Karmazinų atodangos]]. Pastatytas 2014 m. pabaigoje]] |
||
'''Dūkšta''' arba '''Dūksta''' – [[upė]] [[Vilniaus rajono savivaldybė]]s teritorijoje; [[Neris|Neries]] dešinysis intakas. Ilgis 29 km, baseino plotas 137 km². |
'''Dūkšta''' arba '''Dūksta''' – [[upė]] [[Vilniaus rajono savivaldybė]]s teritorijoje; [[Neris|Neries]] dešinysis intakas. Ilgis 29 km, baseino plotas 137 km². |
20:53, 11 gegužės 2015 versija
Dūkšta | |
---|---|
Dūkštos upės reginys nuo Buivydų piliakalnio
| |
Ilgis | 29,2 km |
Baseino plotas | 137,3 km² |
Vidutinis debitas | 1,04 m³/s |
Ištakos | Giedraitiškiai |
Žiotys | Neris |
Šalys | Lietuva |
Vikiteka | Dūkšta |
Dūkšta arba Dūksta – upė Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje; Neries dešinysis intakas. Ilgis 29 km, baseino plotas 137 km².
Prasideda Giedraitiškių kaimo apylinkėse, teka į šiaurės vakarus per Skauduliškių ežerą, nuo Maišiagalos – į pietvakarius. Įteka į Nerį ties Karmazinų kaimu prie Karmazinų piliakalnio Neries regioniniame parke.
Žemupio slėnis gilus, iki 30–40 m. Vaga nuo ištakų iki Skauduliškių ež. ir 9–21 km atkarpoje nuo žiočių reguliuota (plotis 5–6 m), nuo 8 iki 9 km užtvenkta. Vagos gylis 1,6-2,2 m. Vidutinis nuolydis 3,32 m/km. Srovės greitis 0,2 m/s. Vidutinis debitas žiotyse 1,04 m³/s.[1]
Krantuose atsivėrusios atodangos: Karmazinų atodanga (gamtos paveldo objektas), Dūkštų atodanga.
Intakai:
- Vilnoja (kairysis), Karvelė (dešinysis), Giesvianka.
Upėvardis siejamas su latv. duksts „pelkė, bala, valka“ bei liet. dūksinas „purvinas, nešvarus“.[2]
Šaltiniai
- ↑ Algirdas Rainys. Dūkšta (upė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 191 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.