Stasys Kudirka: Skirtumas tarp puslapio versijų
papild. |
|||
| Eilutė 7: | Eilutė 7: | ||
| paveikslėlio apibūdinimas = |
| paveikslėlio apibūdinimas = |
||
| visas vardas = |
| visas vardas = |
||
| gimė = {{Gimė|1904|11|}} |
| gimė = {{Gimė|1904|11|15}} |
||
| gimimo vieta = [[Masiauskai|Masiauskuose]], [[Barzdų valsčius|Barzdų valsčius]] |
| gimimo vieta = [[Masiauskai|Masiauskuose]], [[Barzdų valsčius|Barzdų valsčius]] |
||
| mirė = {{Mirė|1976|02|19|1904|11|}} |
| mirė = {{Mirė|1976|02|19|1904|11|15}} |
||
| mirties vieta = [[Kaunas]] |
| mirties vieta = [[Kaunas]] |
||
| palaidotas = |
| palaidotas = [[Alytus]] |
||
| |
| tėvas = Jonas Kudirka |
||
| motina = Magdalena Kudirkaitė–Kudirkienė |
|||
| sutuoktinis = |
| sutuoktinis = |
||
| sutuoktinė = |
| sutuoktinė = |
||
| vaikai = Stasys<br>Jūratė<br>Kęstutis<br>Jonas<br>Kazys |
|||
| vaikai = |
|||
<!-- Veikla --> |
<!-- Veikla --> |
||
| veikla = gydytojas, chirurgas |
| veikla = gydytojas, chirurgas |
||
| Eilutė 23: | Eilutė 24: | ||
<!-- Išsilavinimas --> |
<!-- Išsilavinimas --> |
||
| išsilavinimas = |
| išsilavinimas = |
||
| alma_mater = |
| alma_mater = [[Vytauto Didžiojo universitetas]] (Medicinos fakultetas) |
||
| doktorantūros_vadovas = |
| doktorantūros_vadovas = |
||
| studentai = |
| studentai = |
||
| žinomas = |
| žinomas = |
||
| apdovanojimai = |
| apdovanojimai = LTSR nusipelnęs gydytojas (1958 m.) |
||
| parašas = |
| parašas = |
||
| pastabos = |
| pastabos = |
||
}} |
}} |
||
'''Stasys Kudirka''' ([[1904]] m. lapkričio |
'''Stasys Kudirka''' ([[1904]] m. [[lapkričio 15]] d. [[Masiauskai|Masiauskų]] k., [[Barzdų valsčius|Barzdų vls.]], [[Naumiesčio apskritis|Naumiesčio apskrityje]] (dab. [[Šakių rajonas|Šakių r.]]) – [[1976]] m. [[vasario 19]] d. [[Kaunas|Kaune]]) – gydytojas, chirurgas, ilgametis [[Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė|Alytaus apskrities ligoninės]] vadovas. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
S. Kudirka gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje, buvo vienas iš 9 vaikų. Išaugo trise: vyriausias Feliksas (g. [[1898]]), Stasė (g. [[1903]]) ir Stasys. Oficialiai priimta, kad Stasys Kudirka gimęs 1904 m., tačiau iš tikrųjų jis turėjo būti gimęs [[1901]] ar [[1902]] m., nes 1903 m. gimė jo jaunesnioji sesuo Stasė. Teigiama, kad tėvai nenorėjo, kad per karą būtų paimtas į kariuomenę vyriausiasis Feliksas, tai „pajauninę“ Stasį, kad būtų akivaizdu, jog šeimos ūkis liktų su neva per menku pagalbininku.<ref>Kęstutis Orinas. ''Stasys Kudirka''.-1995, Alytus. ISBN 9986-610-01-X</ref> |
|||
| ⚫ | |||
S. Kudirka [[1912]] m. baigė [[Barzdai|Barzdų]] pradžios mokyklą. Po karo, [[1919]] m. tęsė mokslus [[Marijampolė]]s gimnazijos 3–je klasėje. [[1920]] m. įstojo į [[Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinė mokykla|Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijos]] 4–tą klasę (bendraklasė buvo [[Salomėja Nėris]]). [[1924]]–[[1930]] m. studijavo [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universiteto]] Medicinos fakultete. |
|||
| ⚫ | Apskrities ligoninei S. Kudirka vadovavo [[1939]]–[[1942]] ir [[1945]]–[[1963]] m. Pertraukoje tarp šių pareigų dirbo |
||
1930 m. pradėjo dirbti [[Kauno klinikos|Kauno klinikų]] Medicinos fakulteto chirurgijos klinikoje subasistentu be atlygio. 1930–[[1934]] m. čia dirbo gydytoju ordinatoriumi. Nuo VDU baigimo chirurgijos klinikoje darė ligonių rentgenogramas. 1934 m. gavo Sveikatos departamento leidimą atidaryti ir laikyti rentgeno kabinetą. Dirbdamas klinikoje aktyviai operavo, rinko, sistemino stebėjimų duomenis, spausdinosi to meto medicininėje spaudoje. |
|||
| ⚫ | S. Kudirka operuodavo tik su „jodo pirštinėmis“: pusę valandos plaudavo rankas šepečiais, paskui dezinfekuodavo jas [[sublimatas|sublimato]] tirpalu ir ištepdavo [[jodas|jodu]]. Taip [[dezinfekcija|dezinfekuotomis]] rankomis chirurgas darė visas pilvo organų, krūties [[abliacija]]s, „varlės kojos“ operacijas. Per savo gyvenimą jis iš viso atliko apie 35 tūkst. operacijų, ir visos buvo sėkmingos. [[1939]] m. pirmasis perpylė kraują tiesiai iš donoro recipientui. |
||
| ⚫ | [[1934]] m. S. Kudirka išvyko į [[Alytus|Alytų]] ir pradėjo dirbti ligoninės [[chirurgija|chirurgijos]] skyriaus vedėju. Ligoninė tuomet buvo Pirmajame Alytuje, buvusių Pontono kareivinių medinėse patalpose. S. Kudirka buvo ne tik chirurgas, bet ir geras vidaus ligų diagnostas, traumatologas, dermatovenerologas, pediatras. Alytuje buvo laikomas labiausiai pasiruošusiu chirurgo darbui. [[1939]] m. S. Kudirka paskirtas naujai pastatytos Alytaus apskrities ligoninės direktoriumi ir toliau ėjo chirurginio skyriaus vedėjo pareigas. |
||
Iš ligoninės vadovo pareigų pasitraukė, o vėliau ir gydytojo darbo atsisakė pablogėjus sveikatai. [[1976]] m. susirgęs [[gelta]] buvo paguldytas į [[Daugai|Daugų]] infekcinę ligoninę, o vėliau įtariant [[kasa|kasos]] auglį pervežtas į [[Kauno klinikos|Kauno klinikas]]. Mirė 1976 m. [[vasario 19]] d. |
|||
| ⚫ | Apskrities ligoninei S. Kudirka vadovavo [[1939]]–[[1942]] ir [[1945]]–[[1963]] m. Pertraukoje tarp šių pareigų dirbo [[Adjunktas|adjunktu]] [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|Vilniaus universiteto Medicinos fakultete]], dėstė topografinės [[anatomija|anatomijos]] ir ligonių [[slauga|slaugos]] kursą, vedė praktinius užsiėmimus. S.Kudirka savarankiškai atlikdavo daugybę sudėtingų [[Operacija (medicina)|operacijų]]. Jis rinko ir sistemino operacijų duomenis, rašėsi pastabas apie [[Bazedovo liga|Bazedovo ligą]], ketino rašyti mokslinį darbą. |
||
| ⚫ | S. Kudirka operuodavo tik su „jodo pirštinėmis“: pusę valandos plaudavo rankas šepečiais, paskui dezinfekuodavo jas [[sublimatas|sublimato]] tirpalu ir ištepdavo [[jodas|jodu]]. Taip [[dezinfekcija|dezinfekuotomis]] rankomis chirurgas darė visas pilvo organų, krūties [[abliacija]]s, „varlės kojos“ operacijas. Per savo gyvenimą jis iš viso atliko apie 35 tūkst. operacijų, ir visos buvo sėkmingos. [[1939]] m. pirmasis perpylė kraują tiesiai iš [[donoras|donoro]] recipientui. |
||
Iš ligoninės vadovo pareigų pasitraukė dėl sveikatos problemų [[1963]] m. o [[1964]] m. atsisakė chirurgijos skyriaus vedėjo pareigų, liko skyriuje iki [[1974]] m. vien konsultantu. 1974 m. smarkiai pablogėjo sveikata, sunkiai bevaikščiojo – kamavo [[osteochondrozė]] (kaulų išretėjimas). [[1976]] m. susirgo [[gelta]] ir buvo paguldytas į [[Daugai|Daugų]] infekcinę ligoninę, o įtarus [[kasa|kasos]] auglį – pervežtas į [[Kauno klinikos|Kauno klinikas]]. Mirė 1976 m. [[vasario 19]] d. [[Autopsija]] patvirtino: laiku nepašalintas nedidelis [[auglys]] sukėlė mechaninę geltą. |
|||
[[1958]] m. S. Kudirkai suteiktas LTSR nusipelniusio gydytojo vardas. Laisvalaikiu mėgo sodininkauti, buvo bitininku, medžiotoju. |
|||
== Atminimo įamžinimas == |
== Atminimo įamžinimas == |
||
22:00, 12 kovo 2015 versija
| Stasys Kudirka | |
|---|---|
| Gimė | 1904 m. lapkričio 15 d. Masiauskuose, Barzdų valsčius |
| Mirė | 1976 m. vasario 19 d. (71 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Alytus |
| Tėvas | Jonas Kudirka |
| Motina | Magdalena Kudirkaitė–Kudirkienė |
| Vaikai | Stasys Jūratė Kęstutis Jonas Kazys |
| Veikla | gydytojas, chirurgas |
| Organizacijos | Alytaus apskrities ligoninė |
| Pareigos | direktorius 1939-1942, 1945-1963 m. |
| Alma mater | Vytauto Didžiojo universitetas (Medicinos fakultetas) |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
LTSR nusipelnęs gydytojas (1958 m.) | |
Stasys Kudirka (1904 m. lapkričio 15 d. Masiauskų k., Barzdų vls., Naumiesčio apskrityje (dab. Šakių r.) – 1976 m. vasario 19 d. Kaune) – gydytojas, chirurgas, ilgametis Alytaus apskrities ligoninės vadovas.
Biografija
S. Kudirka gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje, buvo vienas iš 9 vaikų. Išaugo trise: vyriausias Feliksas (g. 1898), Stasė (g. 1903) ir Stasys. Oficialiai priimta, kad Stasys Kudirka gimęs 1904 m., tačiau iš tikrųjų jis turėjo būti gimęs 1901 ar 1902 m., nes 1903 m. gimė jo jaunesnioji sesuo Stasė. Teigiama, kad tėvai nenorėjo, kad per karą būtų paimtas į kariuomenę vyriausiasis Feliksas, tai „pajauninę“ Stasį, kad būtų akivaizdu, jog šeimos ūkis liktų su neva per menku pagalbininku.[1]
S. Kudirka 1912 m. baigė Barzdų pradžios mokyklą. Po karo, 1919 m. tęsė mokslus Marijampolės gimnazijos 3–je klasėje. 1920 m. įstojo į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijos 4–tą klasę (bendraklasė buvo Salomėja Nėris). 1924–1930 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete.
1930 m. pradėjo dirbti Kauno klinikų Medicinos fakulteto chirurgijos klinikoje subasistentu be atlygio. 1930–1934 m. čia dirbo gydytoju ordinatoriumi. Nuo VDU baigimo chirurgijos klinikoje darė ligonių rentgenogramas. 1934 m. gavo Sveikatos departamento leidimą atidaryti ir laikyti rentgeno kabinetą. Dirbdamas klinikoje aktyviai operavo, rinko, sistemino stebėjimų duomenis, spausdinosi to meto medicininėje spaudoje.
1934 m. S. Kudirka išvyko į Alytų ir pradėjo dirbti ligoninės chirurgijos skyriaus vedėju. Ligoninė tuomet buvo Pirmajame Alytuje, buvusių Pontono kareivinių medinėse patalpose. S. Kudirka buvo ne tik chirurgas, bet ir geras vidaus ligų diagnostas, traumatologas, dermatovenerologas, pediatras. Alytuje buvo laikomas labiausiai pasiruošusiu chirurgo darbui. 1939 m. S. Kudirka paskirtas naujai pastatytos Alytaus apskrities ligoninės direktoriumi ir toliau ėjo chirurginio skyriaus vedėjo pareigas.
Apskrities ligoninei S. Kudirka vadovavo 1939–1942 ir 1945–1963 m. Pertraukoje tarp šių pareigų dirbo adjunktu Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, dėstė topografinės anatomijos ir ligonių slaugos kursą, vedė praktinius užsiėmimus. S.Kudirka savarankiškai atlikdavo daugybę sudėtingų operacijų. Jis rinko ir sistemino operacijų duomenis, rašėsi pastabas apie Bazedovo ligą, ketino rašyti mokslinį darbą.
S. Kudirka operuodavo tik su „jodo pirštinėmis“: pusę valandos plaudavo rankas šepečiais, paskui dezinfekuodavo jas sublimato tirpalu ir ištepdavo jodu. Taip dezinfekuotomis rankomis chirurgas darė visas pilvo organų, krūties abliacijas, „varlės kojos“ operacijas. Per savo gyvenimą jis iš viso atliko apie 35 tūkst. operacijų, ir visos buvo sėkmingos. 1939 m. pirmasis perpylė kraują tiesiai iš donoro recipientui.
Iš ligoninės vadovo pareigų pasitraukė dėl sveikatos problemų 1963 m. o 1964 m. atsisakė chirurgijos skyriaus vedėjo pareigų, liko skyriuje iki 1974 m. vien konsultantu. 1974 m. smarkiai pablogėjo sveikata, sunkiai bevaikščiojo – kamavo osteochondrozė (kaulų išretėjimas). 1976 m. susirgo gelta ir buvo paguldytas į Daugų infekcinę ligoninę, o įtarus kasos auglį – pervežtas į Kauno klinikas. Mirė 1976 m. vasario 19 d. Autopsija patvirtino: laiku nepašalintas nedidelis auglys sukėlė mechaninę geltą.
1958 m. S. Kudirkai suteiktas LTSR nusipelniusio gydytojo vardas. Laisvalaikiu mėgo sodininkauti, buvo bitininku, medžiotoju.
Atminimo įamžinimas
- 1989 m. Stasio Kudirkos vardas suteiktas Alytaus rajono centrinei ligoninei.
- 2012 m. gydytojo nuopelnai pristatyti Lietuvos gydytojų sąjungos išleistoje knygoje „Atminties ženklai gydytojams“.[2]
Šaltiniai
- ↑ Kęstutis Orinas. Stasys Kudirka.-1995, Alytus. ISBN 9986-610-01-X
- ↑ http://lzinios.lt/lzinios/Sveikata/lietuvos-medikai-garsejo-gerais-darbais/154593