Klausomieji kauliukai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

14:53, 1 spalio 2014 versija

Klausomieji kauliukai (lot. Ossicula auditus) – vidurinėje ausyje esantys trys kauliukai, kurie perduoda garso bangas per būgninę ertmę (lot. Cavitas tympani) nuo būgnelio iki prieangio langelio. Jie sudaryti iš skaidulinio tipo kaulo. Kilpos pamatas padengtas hialinine kremzle. Plaktuko ir priekalo susijungimo vietoje jų sąnariniai paviršiai taip pat padengti hialinine kremzle, kurioje į senatvę kartais prasideda skaidulinė distrofija. Klausomieji kauliukai yra šie: plaktukas (lot. Malleus), priekalas ((lot. Incus) ir kilpa (lot. Stapes).

Plaktukas

Plaktukas (lot. Malleus) yra didžiausias iš visų ir siekia 8–9 mm ilgio. Jis sudarytas iš galvutės, kaklelio, rankenos, šoninės ir priekinės ataugų. Antibūgninėje kišenėje esantis ovalus viršutinis galas vadinamas galvute (lot. Cupt mallei); užpakalyje ji sudaro sąnarį su priekalu. Apačioje galvutės esantis susiaurėjimas vadinamas kakleliu (lot. Collum mallei). Nuo platesnės kaklelio apatinės dalies atsišakoja plaktuko ataugos: priekinė atauga (lot. Processus anterior) ir trumpesnė šoninė atauga (lot. Processus lateralis). Plaktuko rankena (lot. Manubrium mallei) šoniniu šonu stipriai prisitvirtina prie būgnelio.

Priekalas

Priekalas (lot. Incus) yra sudarytas iš kūno ir dvejų ataugų. Priekalo kūnas (lot. Corpus incudis) masyvesnis, suspaustas iš šonų; jo priekinis paviršius sudaro sąnarį su plaktuko galvute. Nuo jo leidžiasi ilgoji priekalo kojytė (lot. Crus longum), kuri apačioje užlinksta į vidų ir pasibaigia apvalia lęšine atauga (lot. Processus lenticularis); jos vidinis kremzlinis paviršius sudaro sąnarį su kilpos galvute. Kūgio formos trumpoji priekalo kojytė (lot. Crus breve) yra nukreipta atgal ir raiščiais tvirtinasi prie antibūgninės kišenės sienos.

Kilpa

Kilpa (lot. Stapes) sudaryta iš galvutės ir dvejų kojyčių ir pamato. Kilpos galvutė (lot. Caput stapedis) nukreipta į šoną ir sudaro sąnarį su priekalo lęšine atauga. priekinės ir užpakalinės kojytės (lot. Crus anterius et posterius) išsilenkdamos sujungia galvutę su plokščiu , ovaliu kilpos pamatu (lot. Basis stapedis). Pamatas žiediniu raiščiu prisitvirtina prie prieangio langelio kraštų.

Klausomųjų kauliukų sąnariai

Klausomieji kaukiukai susijungia tipiškais sąnariais. Priekalinis plaktuko sąnarys (lot. Articulatio incudomallearis) yra balninis, o priekalinis kilpos sąnarys (lot. Articulatio incudostapedialis) – rutulinis. Jų sąnariniai paviršiai padengti hialininės kremzlės, o visą sąnarį dengia kapsulė, išklota tepalinės plėvės.

Klausomųjų kauliukų tvirtinamieji raiščiai

Klausomuosius kauliukus tvirtina raiščiai. Vieni jų tiesiog gleivinės raukšlės, kuriomis eina kraujagyslės ir nervai į kauliukus ir jų sąnarius; kiti sudaryti iš stipraus kolageno skaidulų pluošto. Plaktukas tvirtinasi trimis raiščiais: priekiniu, viršutiniu ir šoniniu (lot. lig. mallei anterius, superius et laterale), o priekalas - viršutiniu ir užpakaliniu (lot. lig. incudis superius et posterius), o kilpos pamatas - žiediniu kilpos raiščiu (lot. lig. anulare stapediale).

Klausomųjų kauliukų raumenys

Klausomųjų kauliukų raumenys (lot. Musculi ossiculorum auditus) yra du. Būgnelio tempiamasis raumuo (lot. Musculi tensor tympani) – ilgas plonas raumuo, einantis kauliniu kanalu virš ausies vamzdžio ir atskirtas nuo jo plona kauline plokštele. Jis, prasidėjęs nuo ausies vamzdžio kremzlinės dalies ir savo kanalo sienų, prisitvirtina prie plaktuko rankenos ir susitraukdamas įtempia būgnelį geresniam klausomų balsų rezonavimui.

Kilpinis raumuo (lot. Musculi stapedius) yra kūgiškoje ertmėje, esančioje piramidinėje iškilumoje. Jis prasideda nuo šios ertmės sienos, o jo mažytė sausgyslė, išlindus pro angą piramidės viršūnėje, prisitvirtina prie kilpos. Jis išlenkia kilpos pamatą iš prieangio langelio ir per klausomųjų kauliukų grandinę atpalaiduoja būgnelį. Abu raumenys paprastai susitraukia kartu ir veikia antagonistiškai.

Daugiau informacijos rasite:

Literatūra

R. Stropus, V. Vaičekauskas, J. Tutkuvienė, N. Paužienė, D.H. Pauža, A. Dabužinskienė, V. Gedrimas, V. Aželis, G. H. Schumacher, „Žmogaus anatomija 2“, „KMU leidykla“, Kaunas, 2007 m., (387-391 psl.) ISBN 978-9955-15-099-2

v • a • r

Žmogaus organų sistemos

Jutimo organai ← Ausis

Ausies kaušelis - Klausomoji landa - Būgnelis - Trimitas - Klausomieji kauliukai - Pusratiniai kanalai - Prieangis - Sraigė - Pusiausvyros aparatas

Šablonas:Link FA

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:Gray919.png|thumb|right|260px|Klausomieji kauliukai: Plaktukas (Malleus); Priekalas (Inkus); Kilpa (Stapes); Būgninė membrana (Membrana tympany); Prieangis (Vestebule); Būgninė ertmė (Cavity of tymp.}]]
-'''Klausomieji kauliukai''' ({{la|Ossicula auditus}}) – vidurinėje [[ausis|ausyje]] esantys trys kauliukai, kurie perduoda garso bangas per '''būgninę ertmę''' ({{la|Cavitas tympani}}) nuo [[būgnelis|būgnelio]] iki prieangio langelio. Jie sudaryti iš skaidulinio tipo kaulo. Kilpos pamatas padengtas hialinine kremzle. Plaktuko ir priekalo susijungimo vietoje jų sąnariniai paviršiai taip pat padengti hialinine kremzle, kurioje į senatvę kartais prasideda skaidulinė distrofija. Klausomieji kauliukai yra šie: '''plaktukas''' ({{la|Malleus}}), '''priekalas''' (({{la| Incus}}) ir '''kilpa''' ({{la|Stapes}}).
+'''Klausomieji kauliukai''' ({{la|Ossicula auditus}}) – vidurinėje [[ausis|ausyje]] esantys trys kauliukai, kurie perduoda garso bangas per '''[[būgninė ertmė|būgninę ertmę]]''' ({{la|Cavitas tympani}}) nuo [[būgnelis|būgnelio]] iki prieangio langelio. Jie sudaryti iš skaidulinio tipo kaulo. Kilpos pamatas padengtas hialinine kremzle. Plaktuko ir priekalo susijungimo vietoje jų sąnariniai paviršiai taip pat padengti hialinine kremzle, kurioje į senatvę kartais prasideda skaidulinė distrofija. Klausomieji kauliukai yra šie: '''plaktukas''' ({{la|Malleus}}), '''priekalas''' (({{la| Incus}}) ir '''kilpa''' ({{la|Stapes}}).
 ==Plaktukas==
@@ Eilutė 38: / Eilutė 38: @@
 '''Kilpinis raumuo''' ({{la|Musculi stapedius}}) yra kūgiškoje ertmėje, esančioje piramidinėje iškilumoje. Jis prasideda nuo šios ertmės sienos, o jo mažytė [[sausgyslė]], išlindus pro angą piramidės viršūnėje, prisitvirtina prie kilpos. Jis išlenkia kilpos pamatą iš prieangio langelio ir per klausomųjų kauliukų grandinę atpalaiduoja būgnelį. Abu raumenys paprastai susitraukia kartu ir veikia antagonistiškai.
+Daugiau informacijos rasite:
-==Būgninės ertmės gleivinė==
+* [[Būgninė ertmė]];
-[[Būgninė ertmė|Būgninės ertmės]] gleivinė ({{la|Tunica mucosa cavitatis tympanicae}}) iškloja būgninės ertmės sienas, uždengia klausomuosius kauliukus, [[raumuo|raumenis]] ir nervus, įeina į speninį urvą ir spenines ertmes. Tarp ertmės sienų ir kaulelių susidaro keletas [[gleivinė|gleivinės]] klosčių: '''užpakalinė ir priekinė plaktuko klostės''' ({{la|Plicea mallearis pasterior et anterior}}), '''būgninės stygos klostė''' ({{la|Plica chordae tympanicae}}), taip pat '''priekalo ir kilpos raukšlės''' ({{la|Plicae incudialis et stapedialis}}). Tarp gleivinės klosčių susidaro kišenės, suteigdamos būgninei ertmei skylėtą išvaizdą. '''Viršutinė kišenė''' ({{la|Recessus superior}}) susidaranti tarp būgnelio palaidosios dalies ir plaktuko kaklelio, turi klinikinę reikšmę kaip [[infekcija|infekcijos]] vieta. Dvi kitos, '''priekinė ir užpakalinės kišenės''' ({{la|Recessi anterior et posterior}}) susidaro apie būgninę stygą. Būgninės ertmės gleivinė plona, blyški ir mažai vaskuliarizuota. Ją iškloja stulpinis virpinamasis [[epitelis]], kuris vietomis suplonėja ir neturi blakstienėlių. Speninį urvą ir ertmes iškloja plokščiasis epitelis. Čia veikia apsauginiai mechanizmai, kurie priklauso nuo būgninės ertmės formos: ausies vamzdžio, per kurį sulyginamas slėgis abejose būgnelio pusėse, apsauginės klausos kauliukų sąnarių formos bei refleksinių kilpinio ir būgnelio tempiamojo raumenų susitraukimų, apsaugančių nuo pažeidimo dėl staigaus arba pernelyg stipraus kauliukų judesio.
+* [[Speninis urvas]];
 ==Literatūra==