Helmuth von Moltke: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 14: | Eilutė 14: | ||
}} |
}} |
||
'''Helmutas fon Moltkė''' ([[1848]] m. [[gegužės 23]] d. – [[1916]] m. [[birželio 16]] d.), dar žinomas kaip Moltkė Jaunesnysis, buvo feldmaršalo Moltkės Vyresniojo sūnėnas ir tarnavo kaip [[Vokietijos kariuomenės Generalinis štabas|Vokietijos kariuomenės Generalinio štabo]] viršininkas nuo 1906 iki 1914 m. |
'''Helmutas fon Moltkė''' ([[1848]] m. [[gegužės 23]] d. – [[1916]] m. [[birželio 16]] d.), dar žinomas kaip Moltkė Jaunesnysis, buvo feldmaršalo Moltkės Vyresniojo sūnėnas ir tarnavo kaip [[Vokietijos imperijos kariuomenės Generalinis štabas|Vokietijos imperijos kariuomenės Generalinio štabo]] viršininkas nuo [[1906]] iki [[1914]] m. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Helmutas fon Moltkė gimė [[Bendorfas|Bendorfe]], [[Didžioji Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystė|Didžiojoje Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystėje]]. Jis buvo pavadintas savo dėdės, Helmuto Karlo Bernardo fon Moltkės, garbei. Per Prancūzijos-Prūsijos karą Moltkę Jaunesnysis tarnavo 7-ajame pulke ir buvo žinomas už savo drąsą. Nuo 1875 iki 1878 m. jis lankė Karo Akademiją ir 1880 m. prisijungė prie Generalinio štabo. 1882 m. jis tapo asmeniniu savo dėdės |
Helmutas fon Moltkė gimė [[Bendorfas|Bendorfe]], [[Didžioji Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystė|Didžiojoje Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystėje]]. Jis buvo pavadintas savo dėdės, Helmuto Karlo Bernardo fon Moltkės, garbei. Per Prancūzijos-Prūsijos karą Moltkę Jaunesnysis tarnavo 7-ajame pulke ir buvo žinomas už savo drąsą. Nuo [[1875]] iki [[1878]] m. jis lankė Karo Akademiją ir [[1880]] m. prisijungė prie Generalinio štabo. [[1882]] m. jis tapo asmeniniu savo dėdės adjutantu. [[1891]] m., po savo dėdės mirties, jis tapo [[Vilhelmas II|Vilhelmo II]] adjutantu, taip tapdamas imperatoriaus uždaro rato dalimi. Dešimtojo XIX a. dešimtmečio pabaigoje Moltkė, pirmiausia, vadovavo brigadai, o vėliau ir divizijai, kol galiausiai 1902 m. buvo paaukštintas iki generolo leitenanto pareigų.<ref name="Mombauer2001">{{cite book |last=[[Annika Mombauer|Mombauer]] |first=[[Annika Mombauer|Annika]] |title=Helmuth von Moltke and the Origins of the First World War |publisher=Cambridge University Press |location=Cambridge and New York |year=2001 |isbn=978-0-521-79101-4 |accessdate=8 August 2013}}</ref> [[1904]] m. Moltkei buvo suteiktos [[Generolas kvartirmeisteris|generolo kvartirmeisterio]] pareigos; tuo pačiu jis buvo paskirtas ir Generalinio štabo viršininko pavaduotoju. 1906 m., po [[Alfred von Schlieffen|Šlifeno]] pasitraukimo, Helmutas fon Moltkė tapo Generalinio štabo viršininku. Jo paskyrimas viršininku buvo vertinamas prieštaringai tiek anuomet, tiek dabar. Kiti galimi kandidatai buvo [[Hans Hartwig von Beseler|Hansas Hartvigas fon Beseleris]], [[Karl von Bülow|Karlas fon Biulovas]] ir [[Wilhelm Leopold Colmar Freiherr von der Goltz|Kolmaras fon der Golcas]].<ref name="Mombauer2001" />Kai kurie kritikai teigia, jog Moltkė gavo šias pareigas dėl savo garsaus vardo ir ryšių su [[kaizeris|kaizeriu]]. Neabejojama, kad Moltkė buvo daug artimesnis kaizeriui nei kiti kandidatai. Istorikai teigia, kad Beseleris buvo per artimas Šlifenui, kad galėtų perimti jo pareigas, o Biulovas ir Golcas buvo per daug nepriklausomai veikiantys, todėl Vilhelmas jų ir nepriėmė. Sutariama, kad Moltkės artimi ryšiai su su kaizeriu suteikė jam galimybes, kurios kitiems buvo tiesiog neprieinamos. Nors, kita vertus, Golcas nematė nieko blogo, kad Moltkė užims Generalinio štabo viršininko pareigas.<ref name="Mombauer2001" /> |
||
===Marnos mūšis=== |
===Marnos mūšis=== |
||
| Eilutė 25: | Eilutė 25: | ||
==Išnašos== |
==Išnašos== |
||
{{reflist}} |
|||
21:44, 13 rugpjūčio 2014 versija
|
Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas. Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų. Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją. |
| Helmutas fon Moltkė vok. Helmuth von Moltke | |
|---|---|
| Vokietijos imperijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas | |
| |
| Gimė | 1848 m. gegužės 23 d. Bendorfas, Didžioji Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystė |
| Mirė |  1916 m. birželio 18 d. (68 metai)Berlynas, Vokietijos imperija |
| Vokietijos imperijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas | |
| Vadovavo | 1906 m. – 1914 m. rugsėjo 14 d. (~8 metai) |
Helmutas fon Moltkė (1848 m. gegužės 23 d. – 1916 m. birželio 16 d.), dar žinomas kaip Moltkė Jaunesnysis, buvo feldmaršalo Moltkės Vyresniojo sūnėnas ir tarnavo kaip Vokietijos imperijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas nuo 1906 iki 1914 m.
Biografija
Helmutas fon Moltkė gimė Bendorfe, Didžiojoje Meklenburgo-Šverino Kunigaikštystėje. Jis buvo pavadintas savo dėdės, Helmuto Karlo Bernardo fon Moltkės, garbei. Per Prancūzijos-Prūsijos karą Moltkę Jaunesnysis tarnavo 7-ajame pulke ir buvo žinomas už savo drąsą. Nuo 1875 iki 1878 m. jis lankė Karo Akademiją ir 1880 m. prisijungė prie Generalinio štabo. 1882 m. jis tapo asmeniniu savo dėdės adjutantu. 1891 m., po savo dėdės mirties, jis tapo Vilhelmo II adjutantu, taip tapdamas imperatoriaus uždaro rato dalimi. Dešimtojo XIX a. dešimtmečio pabaigoje Moltkė, pirmiausia, vadovavo brigadai, o vėliau ir divizijai, kol galiausiai 1902 m. buvo paaukštintas iki generolo leitenanto pareigų.[1] 1904 m. Moltkei buvo suteiktos generolo kvartirmeisterio pareigos; tuo pačiu jis buvo paskirtas ir Generalinio štabo viršininko pavaduotoju. 1906 m., po Šlifeno pasitraukimo, Helmutas fon Moltkė tapo Generalinio štabo viršininku. Jo paskyrimas viršininku buvo vertinamas prieštaringai tiek anuomet, tiek dabar. Kiti galimi kandidatai buvo Hansas Hartvigas fon Beseleris, Karlas fon Biulovas ir Kolmaras fon der Golcas.[1]Kai kurie kritikai teigia, jog Moltkė gavo šias pareigas dėl savo garsaus vardo ir ryšių su kaizeriu. Neabejojama, kad Moltkė buvo daug artimesnis kaizeriui nei kiti kandidatai. Istorikai teigia, kad Beseleris buvo per artimas Šlifenui, kad galėtų perimti jo pareigas, o Biulovas ir Golcas buvo per daug nepriklausomai veikiantys, todėl Vilhelmas jų ir nepriėmė. Sutariama, kad Moltkės artimi ryšiai su su kaizeriu suteikė jam galimybes, kurios kitiems buvo tiesiog neprieinamos. Nors, kita vertus, Golcas nematė nieko blogo, kad Moltkė užims Generalinio štabo viršininko pareigas.[1]