Ramybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

13:32, 29 gruodžio 2013 versija

Apie kaimą prie Visagino žr. Ramybė (kaimas).

Proto ramybė. Buda pasinėręs į meditacijos gelmes.

Ramybė, ramuma – būsena, kai objektui nedaro įtakos išoriniai veiksniai. Kalbant apie žmogų, ramybė suvokiama kaip poilsis nuo aplinkos dirgiklių bei judėjimo, atsiribojimas nuo triukšmo. Tykuma dažnai siejama su gamta, tyla, vienatve.

Ramybė teigiamai veikia žmogaus savijautą: mažina stresą, nervingumą, suteikia laimės pojūtį. Žmonės, siekdami ramybės, keliauja į gamtą, kur atsipalaiduoja nuo miesto triukšmo.

Akstinai, skatinantys ramybę:

natūralus kraštovaizdis, miškai;
vandens telkiniai (upės, jūra, ežerai ir kt.);
paukščiai, kita gyvūnija;
didelės atviros vietos.

Akstinai, trikdantys ramybę:

triukšmo tarša;
šviesos tarša;
transportas;
miestai, gyvenvietės, gamyklos;
didelis kiekis žmonių;

Taip pat nereikėtų klaidingai manyti, jog ramybę pajusti trukdo visi pašaliniai garsai ar veikla gamtoje, kaip antai žygiavimas, važiavimas dviračiu, darbas gamtoje. O natūralūs gamtos garsai tokie, kaip paukščių čiulbėjimas, medžių šlamėjimo, tekančio vandens garsas nuramina protą.

Ramybės pojūtis taip pat pasiekiamas praktikuojant jogą, medituojant, klausant įrašytų gamtos garsų.^[1]

Proto ramybė yra tarsi nuostabus brangakmenis. Tai ilgų saviugdos pastangų rezultatas, brandos bei gyvenimo dėsnių pažinimo požymis.

James Allen „Kaip žmogus mąsto“

Išnašos

↑ Society of Sound: Particles of Dawn: Scenes from The Great Animal Orchestra by Bernie Krause.

[1] Society of Sound: Particles of Dawn: Scenes from The Great Animal Orchestra by Bernie Krause.

[1]

@@ Eilutė 4: / Eilutė 4: @@
 [[File:Buddha.jpg|thumb|right|250px|Proto ramybė. [[Buda]] pasinėręs į meditacijos gelmes.]]
-'''Ramybė, ramuma''' – būsena, kai objektui nedaro įtakos išoriniai veiksniai. Kalbant apie žmogų, ramybė suvokiama kaip [[poilsis]] nuo aplinkos dirgiklių, atsiribojimas nuo [[triukšmas|triukšmo]], judėjimo. Dažnai siejama su [[gamta]], [[tyla]], [[vienatvė|vienatve]].
+'''Ramybė, ramuma''' – būsena, kai objektui nedaro įtakos išoriniai veiksniai. Kalbant apie žmogų, ramybė suvokiama kaip [[poilsis]] nuo aplinkos dirgiklių bei judėjimo, atsiribojimas nuo [[triukšmas|triukšmo]]. Tykuma dažnai siejama su [[gamta]], [[tyla]], [[vienatvė|vienatve]].
 Ramybė teigiamai veikia žmogaus savijautą: mažina [[stresas|stresą]], [[nerimas|nervingumą]], suteikia [[laimė]]s pojūtį. Žmonės, siekdami ramybės, keliauja į gamtą, kur atsipalaiduoja nuo miesto triukšmo.
@@ Eilutė 21: / Eilutė 21: @@
 * didelis kiekis žmonių;
-Taip pat nereiktų klaidingai manyti, jog ramybę pajusti trukdo visi pašaliniai garsai ar veikla gamtoje, kaip antai žygiavimas, važiavimas dviračiu, darbas gamtoje. O natūralūs gamtos garsai tokie, kaip paukščių čiulbėjimas, medžių šlamėjimo, tekančio vandens garsas nuramina protą.
+Taip pat nereikėtų klaidingai manyti, jog ramybę pajusti trukdo visi pašaliniai garsai ar veikla gamtoje, kaip antai žygiavimas, važiavimas dviračiu, darbas gamtoje. O natūralūs gamtos garsai tokie, kaip paukščių čiulbėjimas, medžių šlamėjimo, tekančio vandens garsas nuramina protą.
 Ramybės pojūtis taip pat pasiekiamas praktikuojant [[joga|jogą]], [[meditacija|medituojant]], klausant įrašytų gamtos garsų.<ref>[http://www.bowers-wilkins.co.uk/Society_of_Sound/Society_of_Sound/Music/Bernie-Krause.html Society of Sound: Particles of Dawn: Scenes from The Great Animal Orchestra by Bernie Krause.]</ref>