Fluorescencija: Skirtumas tarp puslapio versijų
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Fluorescent minerals hg.jpg|thumb|300px|right|Fluorescuojantys mineralai]] |
[[Vaizdas:Fluorescent minerals hg.jpg|thumb|300px|right|Fluorescuojantys mineralai]] |
||
'''Fluorescencija''' |
'''Fluorescencija''' – reiškinys, būdingas kai kurioms medžiagoms. Apšviestos, (dažniausiai [[ultravioletiniai spinduliai|ultravioletiniais spinduliais]]), jos sugeria tuos spindulius ir skleidžia [[Regimoji šviesa|regimąją šviesą]], t. y. didesnio [[Bangos ilgis|bangos ilgio]] šviesą. Šis spinduliavimas baigiasi, vos tik nutraukiamas išorinis apšvietimas. |
||
Fluorescencijos terminas kilo iš mineralo [[fluoritas|fluorito]] (kalcio fluorido) pavadinimo, kadangi jame pirmiausia buvo pastebėtas fluorescencijos reiškinys. |
Fluorescencijos terminas kilo iš mineralo [[fluoritas|fluorito]] (kalcio fluorido) pavadinimo, kadangi jame pirmiausia buvo pastebėtas fluorescencijos reiškinys. |
||
Fluorescencija turi daug praktinių pritaikimų [[Mineralogija|mineralogijoje]], [[Gemologija|gemologijoje]], cheminiuose sensoriuose ([[flurescencinė spektroskopija]]), fluorescenciniame žymėjime, [[Dažiklis|dažuose]], biologiniuose detektoriuose ir, dažniausiai, [[Fluorescencinė lemputė|fluorescencinėse lempose]]. |
|||
== Istorija == |
|||
[[Vaizdas:Lignum nephriticum - cup of Philippine lignum nephriticum, Pterocarpus indicus, and flask containing its fluorescent solution Hi.jpg|thumb|left|upright|''[[Lignum nephriticum]]'' puodelis padarytas iš Naros medžio (''[[Pterocarpus indicus]]'') ir kolba, kurioje yra fluorescuojantis [[tirpalas]]]] |
|||
[[Vaizdas:Matlaline -- fluorescent substance from Mexican tree, Eysenhardtia polystachya.JPG|thumb|right|Matlalinas, fluorescuojanti medyje medžiaga iš medžio ''Eysenhardtia polystachya'']] |
|||
Seniausias fluorescencijos stebėjimas buvo aprašytas [[Bernardino de Sahagún]] 1560 m. [[Užpilas|užpile]] žinomame kaip ''[[lignum nephriticum]]'' ({{lot|inkstų medis}}). Jis buvo gautas iš dviejų rūšių medžių ''[[Pterocarpus indicus]]'' ir ''[[Eysenhardtia polystachya]]''.<ref>[http://202.127.145.151/siocl/siocl_0001/HHJdatabank/090707ol-6.pdf Structure and Formation of the Fluorescent Compound of Lignum nephriticum].</ref> Cheminis junginys, kuris yra atsakingas už šią fluorescenciją yra matlaninas, kuris yra vieno iš flavonoidų, randamų medyje, oksidacijos produktas. |
|||
1819 m. [[Edward Daniel Clarke|Edward D. Clarke]] ir 1822 m. [[René Just Haüy]] apibūdino fluorescenciją fluorituose, o 1833 m. [[David Brewster]] aprašė šį reiškinį chlorofilui ir 1845 m. tą patį padarė [[Seras Džonas Heršelis]] [[chininas|chininui]]. |
|||
Jo 1852 m. straipsnyje „Refrangibility“ ({{lt|lūžtamumas}} – šviesos bangos ilgio pasikeitimas), [[George Gabriel Stokes]] aprašė [[Fluoritas|fluorito]] ir [[urano stiklas|urano stiklo]] gebėjimą pakeisti nematomą šviesą už violetinės matomo spektro pabaigos į matomą mėlynos šviesos spektrą. Jis pavadino šį reiškinį fluorescenciją, nuo žodžio „fluoritas“ – kitas mineralo kalcio difluorido pavadinimas. |
|||
== Šaltiniai == |
|||
{{reflist}} |
|||
{{fiz-stub}} |
{{fiz-stub}} |
||
10:21, 17 liepos 2013 versija
Fluorescencija – reiškinys, būdingas kai kurioms medžiagoms. Apšviestos, (dažniausiai ultravioletiniais spinduliais), jos sugeria tuos spindulius ir skleidžia regimąją šviesą, t. y. didesnio bangos ilgio šviesą. Šis spinduliavimas baigiasi, vos tik nutraukiamas išorinis apšvietimas.
Fluorescencijos terminas kilo iš mineralo fluorito (kalcio fluorido) pavadinimo, kadangi jame pirmiausia buvo pastebėtas fluorescencijos reiškinys.
Fluorescencija turi daug praktinių pritaikimų mineralogijoje, gemologijoje, cheminiuose sensoriuose (flurescencinė spektroskopija), fluorescenciniame žymėjime, dažuose, biologiniuose detektoriuose ir, dažniausiai, fluorescencinėse lempose.
Istorija
Seniausias fluorescencijos stebėjimas buvo aprašytas Bernardino de Sahagún 1560 m. užpile žinomame kaip lignum nephriticum (lot. inkstų medis). Jis buvo gautas iš dviejų rūšių medžių Pterocarpus indicus ir Eysenhardtia polystachya.[1] Cheminis junginys, kuris yra atsakingas už šią fluorescenciją yra matlaninas, kuris yra vieno iš flavonoidų, randamų medyje, oksidacijos produktas.
1819 m. Edward D. Clarke ir 1822 m. René Just Haüy apibūdino fluorescenciją fluorituose, o 1833 m. David Brewster aprašė šį reiškinį chlorofilui ir 1845 m. tą patį padarė Seras Džonas Heršelis chininui.
Jo 1852 m. straipsnyje „Refrangibility“ (liet. lūžtamumas – šviesos bangos ilgio pasikeitimas), George Gabriel Stokes aprašė fluorito ir urano stiklo gebėjimą pakeisti nematomą šviesą už violetinės matomo spektro pabaigos į matomą mėlynos šviesos spektrą. Jis pavadino šį reiškinį fluorescenciją, nuo žodžio „fluoritas“ – kitas mineralo kalcio difluorido pavadinimas.
Šaltiniai
|
Šis straipsnis apie fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |