Sudetai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

13:51, 28 birželio 2013 versija

Sudetai (vok. Sudeten; lenk. Sudety; ček. Sudety) – kalnai Vokietijoje, Lenkijoje ir Čekijoje, tarp Rūdinių kalnų ir Beskidų.

Sudetų ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius apie 300 km, vidutinis plotis apie 50 km. Didžiausias aukštis 1602 m (Snežkos kalnas Krkonošės kalnagūbryje).

Sudetuose prasideda Elbė, Oderis, Morava, Neisė. Sudetų kalnuose du Krkonošės nacionaliniai parkai (Lenkijoje ir Čekijoje).

Sudetų kalnai paprastai skirstomi į Rytų Sudetus, Centrinius Sudetus ir Vakarų Sudetus. Didesnieji kalnagūbriai yra Jizeros, Krkonošių, Orlicos, Bistricos, Snežniko, Lužicos, Jesenikų.

Geologija

Sudetai geologiškai galėtų būti skirstomi į du masyvus – Vakarų Sudetus ir Rytų Sudetus. Jų riba nesutampa su geografiniu šių kalnų masyvo riba. Kalnyną sudaro įvairaus amžiaus uolienos nuo prekabro iki kainozojaus.

Sudetai iškilo kaledoniškos ir herciniškos kalnodaros metu. Tada prasidėjo nuosėdinių, vulkaninių ir intrūzinių uolienų metamorfizacija. Vėliau susidariusios uolienos buvo 200 mln. metų ardomos. Per šį laikotarpį Sudetai buvo beveik nudenuduoti. Jų vietoje pradėjo kauptis įvairios nuosėdinės uolienos, daugiausia smiltainis. Atėjus alpininės kalnodaros etapui visas masyvas buvo suraižytas tektoniniais lūžiais ir iškeltas į skirtingus aukščius. Pradėjo formuotis intruzinės uolienos (Granitas, Bazaltas, Porfyras), o taip pat vulkaninės ir nuosėdinės uolienos.

Sudetuose randama akmens anglies, vario rūdos, arsenopirito, barito, mineralinių versmių.

Nuorodos

Europos kalnai: Sudetai (anglų ir prancūzų k.)
Mūsų Sudetai (lenk.)

Vikiteka: Sudetai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:Widok z zygmuntowki.jpg|right|thumb|250px|Sudetų kalnai]]
-'''Sudetai''' ({{de|Sudeten}}; [[Lenkų kalba|lenk.]] ''Sudety''; [[Čekų kalba|ček.]] ''Sudety'') – kalnai [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Čekija|Čekijoje]], tarp [[Rūdiniai kalnai|Rūdinių kalnų]] ir [[Beskidai|Beskidų]].
+'''Sudetai''' ({{de|Sudeten}}; [[Lenkų kalba|lenk.]] ''Sudety''; [[Čekų kalba|ček.]] ''Sudety'') – kalnai [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Čekija|Čekijoje]], tarp [[Rūdiniai kalnai|Rūdinių kalnų]] ir [[Beskidai|Beskidų]].
-Sudetų ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius apie 300 km, vidutinis plotis apie 50 km. Didžiausias aukštis 1602 m (''Snežkos'' kalnas ''Krkonošės'' kalnagūbryje).
+Sudetų ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius apie 300 km, vidutinis plotis apie 50 km. Didžiausias aukštis 1602 m (''Snežkos'' kalnas ''Krkonošės'' kalnagūbryje).
 Sudetuose prasideda [[Elbė]], [[Oderis]], [[Morava (upė)|Morava]], [[Neisė]]. Sudetų kalnuose du ''Krkonošės'' nacionaliniai parkai ([[Lenkija|Lenkijoje]] ir [[Čekija|Čekijoje]]).
-Sudetų kalnai paprastai skirstomi į ''Rytų Sudetus, Centrinius Sudetus ir Vakarų Sudetus''. Didesnieji kalnagūbriai yra ''Jizeros'', ''Krkonošės'', ''Orlicos'', ''Bistricos'', ''Snežniko'', ''Lužicos'', ''Jesenikų''.
+Sudetų kalnai paprastai skirstomi į ''Rytų Sudetus, Centrinius Sudetus ir Vakarų Sudetus''. Didesnieji kalnagūbriai yra ''[[Jizeros kalnai|Jizeros]]'', ''[[Krkonošiai|Krkonošių]]'', ''Orlicos'', ''Bistricos'', ''Snežniko'', ''Lužicos'', ''Jesenikų''.
 == Geologija ==
-Sudetai geologiškai galėtų būti skirstomi į du masyvus – Vakarų Sudetus ir Rytų Sudetus. Jų riba nesutampa su geografiniu šių kalnų masyvo riba. Kalnyną sudaro įvairaus amžiaus uolienos nuo [[prekambras|prekabro]] iki [[kainozojus|kainozojaus]].
+Sudetai geologiškai galėtų būti skirstomi į du masyvus – Vakarų Sudetus ir Rytų Sudetus. Jų riba nesutampa su geografiniu šių kalnų masyvo riba. Kalnyną sudaro įvairaus amžiaus uolienos nuo [[prekambras|prekabro]] iki [[kainozojus|kainozojaus]].
 Sudetai iškilo kaledoniškos ir herciniškos kalnodaros metu. Tada prasidėjo nuosėdinių, vulkaninių ir intrūzinių [[uoliena|uolienų]] [[metamorfizmas|metamorfizacija]]. Vėliau susidariusios uolienos buvo 200 mln. metų ardomos. Per šį laikotarpį Sudetai buvo beveik nudenuduoti. Jų vietoje pradėjo kauptis įvairios nuosėdinės uolienos, daugiausia [[smiltainis]]. Atėjus alpininės kalnodaros etapui visas masyvas buvo suraižytas tektoniniais lūžiais ir iškeltas į skirtingus aukščius. Pradėjo formuotis intruzinės uolienos ([[Granitas]], [[Bazaltas]], [[Porfyras]]), o taip pat vulkaninės ir nuosėdinės uolienos.