Vikipedija:Vikipedija nėra pirminis šaltinis

Čia aprašytos Vikipedijos taisyklės, galiojančios visiems Vikipedijos dalyviams. Taisyklės gali būti keičiamos tik nustatyta tvarka.

Vikipedija yra enciklopedija ir joje publikuojamos anksčiau paskelbtos žinios. Joje yra renkama, tvarkoma ir sisteminama informacija, jau pateikta kituose šaltiniuose. Dėl to mokslinis naujumas straipsniuose yra netoleruotinas. Tai reiškia, kad Vikipedija yra ne pirminis, o tretinis, ar bent antrinis šaltinis.

Ši taisyklė draudžia Vikipedijos straipsniuose skelbti:

• naujas (anksčiau nepublikuotas) teorijas,
• naujus terminus (neologizmus),
• naujus terminų apibrėžimus,
• naujas idėjas,
• naujus kokios nors problemos sprendimus,
• naujus argumentus, paremiančius kokią nors idėją ar teoriją.

Priešingu atveju būtų pažeista taisyklė Vikipedija:Verifikavimas.

Dėl to, jei naudotojas nori Vikipedijoje paskelbti naujas savo idėjas, iš pradžių turi jas publikuoti kur nors kitur. Tik tada jas galima skelbti, bet tik jei nėra pažeidžiamos kitos Vikipedijos taisyklės.

Negalima sujungti medžiagos iš kelių šaltinių taip, kad būtų pasiekta ar numanoma išvada, kurios nė viename iš jų nėra parašytos juodu ant balto. Jei vienas šaltinis sako A, o kitas – B, negalima sudėti A ir B taip, kad būtų numanoma išvada C, nebent yra šaltinis, kuriame ši išvada daroma straipsnio objektą atitinkančiame kontekste. Be to, tada ši išvada turi būti ir užrašyta, o ne palikta numanoma.

Pavyzdžiui, sakinys „JTO keliamas tikslas yra taikos ir saugumo palaikymas, bet per kelias dešimtis metų nuo šios organizacijos įkūrimo kilo daugiau nei 160 karų.“ netinka Vikipedijai, nors abi jo dalis galima pagrįsti šaltiniais. Kad būtų dar akivaizdžiau, kad numanoma išvada („JTO nepasiekia savo keliamo tikslo.“) yra mokslinio naujumo pavyzdys, galima tas pat dalis sujungti taip, kad būtų numanoma priešinga išvada: „JTO keliamas tikslas yra taikos ir saugumo palaikymas, ir per kelias dešimtis metų nuo šios organizacijos įkūrimo kilo tik kiek daugiau, nei 160 karų.“. Tiesa, nereikėtų manyti, kad tokių manipuliacijų galimumas yra būtinas ir pakankamas mokslinio naujumo požymis: šis pavyzdys yra specialiai parinktas tokiam reiškiniui kuo aiškiau pailiustruoti, kitais atvejais ne viskas būna tiek akivaizdu.