Šeškinės ozas: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Ozas1.jpg|thumb|280px|right|Šeškinės ozas]] |
[[Vaizdas:Ozas1.jpg|thumb|280px|right|Šeškinės ozas]] |
||
[[Vaizdas:Ozas_lake.jpg|thumb|280px|right|Šalia ozo esantis termokarstinės kilmės ežeriukas]] |
[[Vaizdas:Ozas_lake.jpg|thumb|280px|right|Šalia ozo esantis termokarstinės kilmės ežeriukas]] |
||
'''Šeškinės ozas''' - [[ozas]] Vilniaus [[Šeškinė]]s mikrorajono teritorijoje, gamtos paminklas, ledynmetinio akumuliacinio reljefo reliktas. |
'''Šeškinės ozas''' - [[ozas]] Vilniaus [[Šeškinė]]s mikrorajono teritorijoje, gamtos paminklas, [[ledynmetis|ledynmetinio]] akumuliacinio reljefo reliktas. |
||
== Geologinis aprašymas == |
== Geologinis aprašymas == |
||
Eilutė 10: | Eilutė 10: | ||
*vidutinis pamato plotis - 50 m, |
*vidutinis pamato plotis - 50 m, |
||
*šlaitų nuožulnumas - 7-30° (aukštesni yra rytiniai ozo šlaitai). |
*šlaitų nuožulnumas - 7-30° (aukštesni yra rytiniai ozo šlaitai). |
||
Šeškinės ozą sudaro įžambiai sluoksniuotas [[žvyras]] ir įvairiagrūdis [[smėlis]]; žvyre yra nemažai [[Riedulys|riedulių]] (>0,5 m skersmens). Kai kur lopiniais kalvagūbrio viršuje (keteroje) slūgso nestora (0,2-0,7 m) rudo priemolio ar priesmėlio danga. |
Šeškinės ozą sudaro įžambiai sluoksniuotas [[žvyras]] ir įvairiagrūdis [[smėlis]]; žvyre yra nemažai [[Riedulys|riedulių]] (>0,5 m skersmens). Kai kur lopiniais kalvagūbrio viršuje (keteroje) slūgso nestora (0,2-0,7 m) rudo [[priemolis|priemolio]] ar [[priesmėlis|priesmėlio]] danga. |
||
1977 m. vasarą atlikto 13,5 m gylio gręžinio duomenimis, ozo sandara yra tokia: |
1977 m. vasarą atlikto 13,5 m gylio [[gręžinys|gręžinio]] duomenimis, ozo sandara yra tokia: |
||
*0-5,2 m - žvyras, kuriame žvirgždo ir gargždo (2-70 mm skersmens) yra apie 30-40%; giliau kaip 4,5 m jis šiek tiek smulkesnis; giliau kaip 2 m - drėgnas; 3,8 ir 4,5 m gyliuose rasta riedulių (>7 cm skersmens); |
*0-5,2 m - žvyras, kuriame žvirgždo ir [[gargždas|gargždo]] (2-70 mm skersmens) yra apie 30-40%; giliau kaip 4,5 m jis šiek tiek smulkesnis; giliau kaip 2 m - drėgnas; 3,8 ir 4,5 m gyliuose rasta riedulių (>7 cm skersmens); |
||
*5,2-6,2 m - smėlis, vidutingrūdis, drėgnas; |
*5,2-6,2 m - smėlis, vidutingrūdis, drėgnas; |
||
*6,2-12 m - žvyras, kuriame žvirgždo ir gargždo (2-70 mm skersmens) yra apie 40% -jis rupesnis už aukščiau slūgsantį ir truputį molingas; |
*6,2-12 m - žvyras, kuriame žvirgždo ir gargždo (2-70 mm skersmens) yra apie 40% -jis rupesnis už aukščiau slūgsantį ir truputį molingas; |
||
Eilutė 21: | Eilutė 21: | ||
== Šeškinės ozo kilmė == |
== Šeškinės ozo kilmė == |
||
Šeškinės ozas atsirado prieš 16-18 000 metų, paskutinio [[Pleistocenas|pleistoceno]] [[ledynas|ledyno]] pakraštyje, kur [[ledas]] |
Šeškinės ozas atsirado prieš 16-18 000 metų, paskutinio [[Pleistocenas|pleistoceno]] [[ledynas|ledyno]] pakraštyje, kur [[ledas]] užėmė pažemėjimą. Ozas susidaranė iš fliuvioglacialinių sąnašų stambiame ledo plyšyje. Šiame plyšyje tekėdamas vanduo sunešė ir suklostė iš pradžių stambesnę medžiagą, o vėliau ir smulkesnę. Visai ištirpus ledynui ir šioms sąnašoms suslūgus, žemės paviršiuje išryškėjo pailgas vingiuotas kalvagūbris, kurio dabar matoma tik viršutinė dalis. |
||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
19:14, 7 lapkričio 2006 versija
Šeškinės ozas - ozas Vilniaus Šeškinės mikrorajono teritorijoje, gamtos paminklas, ledynmetinio akumuliacinio reljefo reliktas.
Geologinis aprašymas
Vingiuotas iš p.v. į š.r. besitęsiantis pylimo formos (turi tris ryškius posūkius) kalvagūbris, kurio matmenys tokie:
- ilgis - 1160 m,
- santykinis aukštis - 3-18 m,
- keteros plotis 3-12 m (vidutinis - 5 m),
- vidutinis pamato plotis - 50 m,
- šlaitų nuožulnumas - 7-30° (aukštesni yra rytiniai ozo šlaitai).
Šeškinės ozą sudaro įžambiai sluoksniuotas žvyras ir įvairiagrūdis smėlis; žvyre yra nemažai riedulių (>0,5 m skersmens). Kai kur lopiniais kalvagūbrio viršuje (keteroje) slūgso nestora (0,2-0,7 m) rudo priemolio ar priesmėlio danga.
1977 m. vasarą atlikto 13,5 m gylio gręžinio duomenimis, ozo sandara yra tokia:
- 0-5,2 m - žvyras, kuriame žvirgždo ir gargždo (2-70 mm skersmens) yra apie 30-40%; giliau kaip 4,5 m jis šiek tiek smulkesnis; giliau kaip 2 m - drėgnas; 3,8 ir 4,5 m gyliuose rasta riedulių (>7 cm skersmens);
- 5,2-6,2 m - smėlis, vidutingrūdis, drėgnas;
- 6,2-12 m - žvyras, kuriame žvirgždo ir gargždo (2-70 mm skersmens) yra apie 40% -jis rupesnis už aukščiau slūgsantį ir truputį molingas;
- 12-13,5 m - smėlis, šviesiai geltonas, smulkiagrūdis, gerai surūšiuotas, sausas.
Šiame gręžinio pjūvyje Šeškinės ozo apačia laikytina žvyro storymės apatinė riba 12 m gylyje. Žemiau susiklostęs smulkus smėlis, matyt, irgi yra susiklostęs šalto klimato metu.
Šeškinės ozo kilmė
Šeškinės ozas atsirado prieš 16-18 000 metų, paskutinio pleistoceno ledyno pakraštyje, kur ledas užėmė pažemėjimą. Ozas susidaranė iš fliuvioglacialinių sąnašų stambiame ledo plyšyje. Šiame plyšyje tekėdamas vanduo sunešė ir suklostė iš pradžių stambesnę medžiagą, o vėliau ir smulkesnę. Visai ištirpus ledynui ir šioms sąnašoms suslūgus, žemės paviršiuje išryškėjo pailgas vingiuotas kalvagūbris, kurio dabar matoma tik viršutinė dalis.