Klaudijus Ptolemėjus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2+) (robotas Keičiama: nds-nl:Ptolemaeus
KamikazeBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas: Keičiama tl:Tolomeo į tl:Ptolomeo
Eilutė 115: Eilutė 115:
[[ta:தொலெமி]]
[[ta:தொலெமி]]
[[th:ทอเลมี]]
[[th:ทอเลมี]]
[[tl:Tolomeo]]
[[tl:Ptolomeo]]
[[tr:Batlamyus]]
[[tr:Batlamyus]]
[[tt:Клавдий Птолемей]]
[[tt:Клавдий Птолемей]]

09:46, 22 sausio 2013 versija

Klaudijus Ptolemėjus

Klaudijus Ptolemėjus (graikų k.: Κλαύδιος Πτολεμαιος; apie 90 – apie 168) – graikų geografas, astronomas ir astrologas, gyvenęs ir dirbęs Aleksandrijoje.

Svarbiausi traktatai, kelis amžius buvę vieni svarbiausių mokslo veikalų Europos ir islamiškajame moksle – „Almagestas“ ir „Geografija“. Sudarė „Karalių chronologinį kanoną“ – svarbų chronologijos šaltinį. Apie jo biografinius faktus duomenų praktiškai nėra.

Ptolemėjaus darbai

Astronomija

Svarbiausias astronominis veikalas – „Almagestas“. Į jį sudėtos visos iki to laiko sukauptos astronominės žinios, labai daug remtasi Hiparcho astronominiais darbais (parašytais prieš 3 amžius). Ptolemėjus suformulavo geocentrinę sistemą. „Almageste“ buvo žvaigždžių katalogas, aprašyti 48 žvaigždynai. Ilgus metus ši knyga buvo kaip navigacijos pagal žvaigždes vadovėlis.

Geografija

Veikale „Geografija“ apibendrino senovės graikų ir romėnų geografijos žinias, išdėstė žemėlapių sudarymo pagrindus, surašė daugiau nei 8000 geografinių vietų, nurodė daugumos jų koordinates, įdėjo 26 žemės paviršiaus žemėlapius. Ptolemėjus nemažai rėmėsi kitų graikų mokslininkų – Eratoseno, Hiparcho, Poseidonijo, Marino Tyriečio darbais. Veikalas Geografija net 14 amžių buvo laikomas svarbiausiu Europoje geografijos ir kartografijos šaltiniu.

Ptolemėjus savo darbe mini Sarmatų vandenyną (Baltijos jūrą), venedus ir Venedų įlanką (Gdansko įlanka), Rubono ir Chronono upes, kurios tapatinamos su Dauguva, Priegliumi ar Nemunu, bei dvi baltų gentis – sudinus (sudūvius, arba galbūt neteisingai užrašytus budinus) ir galindus[1].

Muzikos teorija

Ptolemėjaus veikale „Harmonija“ aprašyti muzikos garsų matematiniai santykiai. Jis pirmasis apibūdino oktavos sąvoką.

Objektai, pavadinti Ptolemėjaus garbei

Taip pat skaitykite

Ptolemėjo pasaulio sistema

Šaltiniai


  1. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 150-151 psl.

Šablonas:Link FA