Gdansko įlanka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Gdansko įlanka

Gdansko Įlanka (dar vadinama – Danzigo įlanka) (lenk. Zatoka Gdańska, rus. Гданьская бухта, vok. Danziger Bucht, kaš. Gduńskô Hôwinga) – įlanka Baltijos jūros pietryčiuose, pavadinta pagal Gdansko miestą, svarbiausią uostamiestį prie šios įlankos.

Vakaruose ir pietuose ribojasi su Lenkija, rytuose – su Rusija. Įlankos vakarinėje dalyje yra Pucko įlanka, ribojama Helo nerijos, rytinėje – Aistmarės, skiriamos Aistmarių nerijos.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gdansko įlanka garsėja savo paplūdimiais

Vakarinę Gdansko įlankos dalį sudaro seklūs Pucko įlankos vandenys. Pietrytinę dalį sudaro Aistmarės, atskirtos Aistmarių nerija, kuri su atvira jūra susijungia per Piliavos sąsiaurį.

Įlankos krantas pasižymi dviem didelėm nerijom – Helo nerija Lenkijos pusėje ir Aistmarių nerija Kaliningrado srities pusėje.

Didžiausias gylis – 120 m, ir jos druskingumas yra 0,7%

Didžiausi uostai ir pakrantės miestai yra Gdanskas, Gdynia, Puckas, Sopotas, Helas, Karaliaučius, Žuvininkai ir Piliava. Didžiausios upės, įtenkančios į Gdansko įlanką yra Prieglius ir Vysla.


Koordinatės: 54°28′59″N 18°57′31″E / 54.48306°N 18.95861°E / 54.48306; 18.95861 Vikiteka