Gretiniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: eo:Aranĝaĵo, nl:Variatie (wiskunde) |
S r2.7.3) (robotas Pridedama: de:Variation (Kombinatorik) |
||
Eilutė 38: | Eilutė 38: | ||
[[cs:Variace (kombinatorika)]] |
[[cs:Variace (kombinatorika)]] |
||
[[de:Variation (Kombinatorik)]] |
|||
[[eo:Aranĝaĵo]] |
[[eo:Aranĝaĵo]] |
||
[[eu:Aldakuntza arrunt]] |
[[eu:Aldakuntza arrunt]] |
13:02, 15 sausio 2013 versija
Sąvoka gretiniai yra vartojama kombinatorikoje.
Baigtinės objektų aibės, turinčios n elementų, junginius iš k elementų vadiname gretiniais, jeigu elementai junginyje nesikartoja ir elementų išdėstymo tvarka yra svarbi, t. y., sukeitus elementus vietomis, gaunamas naujas junginys.
Gretinių skaičius žymimas ir randamas pagal formulę:
, kur
Gretinių skaičių patogu rasti ir pagal kitą formulę:
, kur n! – skaičiaus n faktorialas.
Pavyzdžiui, kiek skirtingų trispalvių vėliavų galima pasiūti iš 5 skirtingų spalvų audeklo, galima rasti pagal gretinių formulę:
Čia n = 5, o k = 3, todėl iš viso galima pasiūti skirtingų trispalvių vėliavų. Jeigu audeklus sukeisime vietomis, tai gausime visiškai kitą vėliavą, todėl pavyzdyje aprašyti junginiai yra gretiniai. |
Gretiniai, sudaryti iš visų duotosios baigtinės objektų aibės elementų, vadinami kėliniais.
Kartotiniai gretiniai
Junginius iš m elementų, kai tuos elementus galime rinktis iš aibės, turinčios n elementų, nekreipdami dėmesio, kad elementas jau buvo pasirinktas, vadiname kartotiniais gretiniais.
Kartotinių gretinių skaičius žymimas ir randamas pagal formulę:
Pavyzdžiui, kiek galima sudaryti penkiaženklių skaičių iš skaitmenų 2, 5, 9?
Akivaizdu, kad kiekvieną skaitmenį galima rinktis n = 3 būdų, todėl iš viso galima sudaryti skaičių. |