Paštas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: uz:Posta
Arz (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 3: Eilutė 3:
'''Paštas''' – siuntinių ir krovinių gabenimo sistema; ją valdanti įmonė, jų sistema.
'''Paštas''' – siuntinių ir krovinių gabenimo sistema; ją valdanti įmonė, jų sistema.


Paštas daugumoje valstybių pradžioje buvo valstybinis. XX a. pabaigoje prasidėjo viešųjų paslaugų privatizavimo tendencijos, į pašto veiklos sektorių įsileistos pirmos privačios bendrovės.
Paštas daugumoje valstybių pradžioje buvo valstybinis. [[XX a.]] pabaigoje prasidėjo viešųjų paslaugų [[privatizacija|privatizavimo]] tendencijos, į pašto veiklos sektorių įsileistos pirmos privačios bendrovės.


Lietuvoje veikia valstybinė įmonė AB [[Lietuvos paštas]].
Lietuvoje veikia valstybinė įmonė AB [[Lietuvos paštas]].

==Pašto istorija==
{{expand}}

==Faktai==
[[File:Vespa de Correus 2.JPG|thumb|Pašto [[motoroleris]] Ispanijoje.]]
Antika. [[Kinai]], [[egiptiečiai]], [[asirai]], [[persai]] ir [[romėnai]] turi puikiai organizuotas pašto sistemas.

[[1512]] m. [[Henrikas VIII]] įkuria Karališkąjį paštą – pirmą oficialią pašto tarnybą valstybiniams reikalams.

[[1615]] m. Pagaminami pirmieji vokai dabar saugomi [[Ženeva|Ženevoje]] ([[Šveicarija]]).

[[1635]] m. Iškilmingai atidaroma pirmoji [[Britanija|Britanijoje]] viešoji pašto tarnyba.

[[1639]] m. [[Bostonas|Bostone]], [[Masačiusetsas|Masačiuseto valstija]] ([[JAV]]) įkuriama pirmoji oficiali Amerikos kolonijų pašto tarnyba.

[[1653]] m. [[Jean-Jacquesas Renouardas de Villayer]]‘is ([[Prancūzija]]) [[Paryžius|Paryžiuje]] sukuria Petite Poste („mažąjį paštą“) ir įveda pirmąją iš anksto apmokėto pašto sistemą.

[[1680]] m. [[Wiliam Dockwara]] ([[Anglija]]) iškilmingai atidaro pirmąjį Britanijoje iš anksto apmokamą paštą su London Penny Post (Londono vieno penso paštas).

[[1809]] m. Įkuriama pirma [[Australija|Australijos]] pašto įstaiga Lower George gatvėje, [[Sidnėjus|Sidnėjuje]].

[[1809]] m. Pirmas Australijos paštininkas [[Isac Nichols]] buvo pasiųstas į pataisos darbų koloniją už tai, kad pavogė [[asilas|asilą]].

[[1834]] m. [[James Chalmers]] ([[Škotija]]) pasiūlo standartizuotą išankstinio apmokėjimo už pašto paslaugas sistemą ir išspausdina pirmuosius pasaulyje klijuojamus [[Pašto ženklas|pašto ženklus]] kaip pavyzdžius.

[[1837]] m. [[Rowland Hill]]as (Anglija) išspausdina Pašto reformą (Post-office Reform) ir propaguoja mokamais pašto vokais arba klijuojamais pašto ženklais iš anksto apmokamas pašto paslaugas.

[[1840]] m. Išleidžiami pirmieji pasaulyje klijuojami pašto ženklai.
[[Penny Black]].[[File:Penny Black VR.jpg|thumb|Penny Black]]
[[1842]] m. [[Niujorkas|Niujorko]] miestas išleidžia pašto ženklus vietiniam pristatymui, pirmuosius [[JAV]] pašto ženklus.

[[1847]] m. Išleidžiami pirmieji JAV nacionalinio pašto ženklai.

[[1849]] m. Pirmosios pasaulyje [[pašto dėžutė]]s pasirodo [[Belgija|Belgijoje]].

[[1850]] m. Naujasis Pietų Velsas ir Viktorija (Australija), išleidžia pirmuosius pasaulyje pašto ženklus su piešiniais (ankstesni buvo su portretais arba paprasčiausiai tik su nurodyta verte).

[[1852]] m. Pirmąsias Britanijoje pašto dėžutes statyti pradėjo romanų rašytojas [[Anthony Trollope]], ir pirmiausia jos pradėtos naudoti Džersyje, Lamanšo salyne, o [[1853]] m. – pagrindinėje saloje, Karlislyje.

[[1854]] m. Britanijos Generalinė Pašto Tarnyba išleidžia [[Penny Red]], pirmą pašto ženklą su [[perforacija|dantytais kraštais]] (iškarpytais naudojantis [[1847]] m. išrasta mašina).

[[1857]] m. [[Švedija|Švedijoje]] išleistas trijų šilingų pašto ženklas – [[Treskilling Yellow]], kuris [[1996]] m. aukcione buvo parduotas už 1,4 mln. svarų ir tapo brangiausiu pasaulyje daiktu pagal svorį (šis ženklas turėjo būti žalios spalvos, tačiau dėl spausdinimo klaidos pasidarė geltonas, ir toks egzistuoja tik vienas).

[[1861]] m. [[John P. Charltonas]] (JAV) išranda pirmą [[Atvirlaiškis|atvirlaiškį]] ir teises parduoda kanceliarinių prekių pardavėjui [[Hyman Lipman]] (JAV).

[[1869]] m. Austrijos Centrinis paštas išleidžia Correspondenz-Karte, pirmąjį iš anksto apmokamą atvirlaiškį, kurį prieš metus pasiūlė [[Emmanuel Herrmann]].

[[1872]] m. J. H. Locheris ([[Šveicarija]]) išleidžia pirmąjį atvirlaiškį su vaizdu, kuriam graviūrą ([[Ciūrichas|Ciūrich]]o vaizdų) sukūrė [[Franz Rorich]].
[[File:Egelshofen - Postcard.jpg|thumb|Atvirlaiškis su [[Egelshofen]]o vaizdu (Šveicarija).]]
[[1874]] m. Įkuriama [[Pasaulio pašto sąjunga]] (UPU) – pirma tarptautinė pašto organizacija. Pirma jos taisyklė skelbė, kad pašto ženklai turi turėti išleidusios šalies pavadinimą, išskyrus Britanijos, nes tai pirmoji šalis, pradėjusi leisti pašto ženklus.

[[1898]] m. [[Kanada|Kanados]] centrinis paštas išleidžia pirmąjį kalėdinį 2 ct. pašto ženklą, vaizduojantį pasaulio [[Žemėlapis|žemėlapį]].

[[1903]] m. Pirmąją pašto [[Frankiravimo mašina|frankavimo mašiną]], išrastą [[Karl Uchermann]] ([[Norvegija]]), pagamina [[Krag Maskinfabrik]], tačiau sistema teišsilaiko 18 mėnesių.

[[1904]] m. [[Naujoji Zelandija|Naujosios Zelandijos]] Centrinis paštas įveda pirmąsias nuolatines [[Frankiravimas|frankavimo]] paslaugas.

[[1944]] m. Pirmieji [[Pašto indeksas|pašto indeksai]] įvedami [[Vokietija|Vokietijoje]].

[[1988]] m. [[Austrija]] išleidžia pirmuosius [[Holografija|holografinius]] pašto ženklus.


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

19:28, 30 spalio 2012 versija

Senovinis pašto pastatas Trakuose

Paštas – siuntinių ir krovinių gabenimo sistema; ją valdanti įmonė, jų sistema.

Paštas daugumoje valstybių pradžioje buvo valstybinis. XX a. pabaigoje prasidėjo viešųjų paslaugų privatizavimo tendencijos, į pašto veiklos sektorių įsileistos pirmos privačios bendrovės.

Lietuvoje veikia valstybinė įmonė AB Lietuvos paštas.

Pašto istorija

Šią straipsnio dalį reikėtų išplėsti.

Faktai

Pašto motoroleris Ispanijoje.

Antika. Kinai, egiptiečiai, asirai, persai ir romėnai turi puikiai organizuotas pašto sistemas.

1512 m. Henrikas VIII įkuria Karališkąjį paštą – pirmą oficialią pašto tarnybą valstybiniams reikalams.

1615 m. Pagaminami pirmieji vokai dabar saugomi Ženevoje (Šveicarija).

1635 m. Iškilmingai atidaroma pirmoji Britanijoje viešoji pašto tarnyba.

1639 m. Bostone, Masačiuseto valstija (JAV) įkuriama pirmoji oficiali Amerikos kolonijų pašto tarnyba.

1653 m. Jean-Jacquesas Renouardas de Villayer‘is (Prancūzija) Paryžiuje sukuria Petite Poste („mažąjį paštą“) ir įveda pirmąją iš anksto apmokėto pašto sistemą.

1680 m. Wiliam Dockwara (Anglija) iškilmingai atidaro pirmąjį Britanijoje iš anksto apmokamą paštą su London Penny Post (Londono vieno penso paštas).

1809 m. Įkuriama pirma Australijos pašto įstaiga Lower George gatvėje, Sidnėjuje.

1809 m. Pirmas Australijos paštininkas Isac Nichols buvo pasiųstas į pataisos darbų koloniją už tai, kad pavogė asilą.

1834 m. James Chalmers (Škotija) pasiūlo standartizuotą išankstinio apmokėjimo už pašto paslaugas sistemą ir išspausdina pirmuosius pasaulyje klijuojamus pašto ženklus kaip pavyzdžius.

1837 m. Rowland Hillas (Anglija) išspausdina Pašto reformą (Post-office Reform) ir propaguoja mokamais pašto vokais arba klijuojamais pašto ženklais iš anksto apmokamas pašto paslaugas.

1840 m. Išleidžiami pirmieji pasaulyje klijuojami pašto ženklai.

Penny Black.

Penny Black

1842 m. Niujorko miestas išleidžia pašto ženklus vietiniam pristatymui, pirmuosius JAV pašto ženklus.

1847 m. Išleidžiami pirmieji JAV nacionalinio pašto ženklai.

1849 m. Pirmosios pasaulyje pašto dėžutės pasirodo Belgijoje.

1850 m. Naujasis Pietų Velsas ir Viktorija (Australija), išleidžia pirmuosius pasaulyje pašto ženklus su piešiniais (ankstesni buvo su portretais arba paprasčiausiai tik su nurodyta verte).

1852 m. Pirmąsias Britanijoje pašto dėžutes statyti pradėjo romanų rašytojas Anthony Trollope, ir pirmiausia jos pradėtos naudoti Džersyje, Lamanšo salyne, o 1853 m. – pagrindinėje saloje, Karlislyje.

1854 m. Britanijos Generalinė Pašto Tarnyba išleidžia Penny Red, pirmą pašto ženklą su dantytais kraštais (iškarpytais naudojantis 1847 m. išrasta mašina).

1857 m. Švedijoje išleistas trijų šilingų pašto ženklas – Treskilling Yellow, kuris 1996 m. aukcione buvo parduotas už 1,4 mln. svarų ir tapo brangiausiu pasaulyje daiktu pagal svorį (šis ženklas turėjo būti žalios spalvos, tačiau dėl spausdinimo klaidos pasidarė geltonas, ir toks egzistuoja tik vienas).

1861 m. John P. Charltonas (JAV) išranda pirmą atvirlaiškį ir teises parduoda kanceliarinių prekių pardavėjui Hyman Lipman (JAV).

1869 m. Austrijos Centrinis paštas išleidžia Correspondenz-Karte, pirmąjį iš anksto apmokamą atvirlaiškį, kurį prieš metus pasiūlė Emmanuel Herrmann.

1872 m. J. H. Locheris (Šveicarija) išleidžia pirmąjį atvirlaiškį su vaizdu, kuriam graviūrą (Ciūricho vaizdų) sukūrė Franz Rorich.

Atvirlaiškis su Egelshofeno vaizdu (Šveicarija).

1874 m. Įkuriama Pasaulio pašto sąjunga (UPU) – pirma tarptautinė pašto organizacija. Pirma jos taisyklė skelbė, kad pašto ženklai turi turėti išleidusios šalies pavadinimą, išskyrus Britanijos, nes tai pirmoji šalis, pradėjusi leisti pašto ženklus.

1898 m. Kanados centrinis paštas išleidžia pirmąjį kalėdinį 2 ct. pašto ženklą, vaizduojantį pasaulio žemėlapį.

1903 m. Pirmąją pašto frankavimo mašiną, išrastą Karl Uchermann (Norvegija), pagamina Krag Maskinfabrik, tačiau sistema teišsilaiko 18 mėnesių.

1904 m. Naujosios Zelandijos Centrinis paštas įveda pirmąsias nuolatines frankavimo paslaugas.

1944 m. Pirmieji pašto indeksai įvedami Vokietijoje.

1988 m. Austrija išleidžia pirmuosius holografinius pašto ženklus.

Nuorodos