Žodžio laisvė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2+) (robotas Pridedama: be:Свабода слова
LinasD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Žodžio laisvė''' (kartais įvardinama kaip '''saviraiškos laisvė''') yra laisvė kalbėti arba kitokiais būdais skleisti informaciją (kaip kad savo įsitikinimus, pažiūras, mintis) be [[Cenzūra|cenzūros]]. Tai viena iš pamatinių [[politinės teisės|politinių teisių]]. Ji yra neatsiejama nuo šiuolaikinės [[Demokratija|demokratijos]] sampratos, įtvirtinta daugelio valstybių [[konstitucija|konstitucijose]], [[įstatymas|įstatymuose]], o taip pat ir tarptautiniuose teisės aktuose, kaip kad [[Visuotinė žmogaus teisių deklaracija]] (19 straipsnis) arba [[Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija]] (10 straipsnis).<ref>David Robertson. ''A Dictionary of Human Rights''. Europa, 2004, p. 95-96</ref>
{{Attention}}

'''Žodžio laisvė''' yra galimybė laisvai ir be [[Cenzūra|cenzūros]] reikšti savo įsitikinimus, pažiūras, mintis. Ji yra neatsiejama nuo šiuolaikinės [[Demokratija|demokratijos]] sampratos, ją garantuoja visų demokratinių valstybių įstatymai. Žodžio laisvė įtvirtinama pagrindiniuose įstatymuose, tarptautiniuose teisės aktuose (pvz.., žr. [[Visuotinė žmogaus teisių deklaracija]]).
Žodžio laisvė nėra absoliuti. Akivaizdžiausi jos ribojimai yra susiję su [[difamacija|difamacijos]], [[šmeižtas|šmeižto]], įslaptintos arba su valstybės saugumu susijusios informacijos atskleidimo draudimais.

== Šaltiniai ==
{{ref}}


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* [[Žmogaus teisės]]
* [[Politinės teisės]]


{{polit-stub}}
{{polit-stub}}

12:41, 27 birželio 2012 versija

Žodžio laisvė (kartais įvardinama kaip saviraiškos laisvė) yra laisvė kalbėti arba kitokiais būdais skleisti informaciją (kaip kad savo įsitikinimus, pažiūras, mintis) be cenzūros. Tai viena iš pamatinių politinių teisių. Ji yra neatsiejama nuo šiuolaikinės demokratijos sampratos, įtvirtinta daugelio valstybių konstitucijose, įstatymuose, o taip pat ir tarptautiniuose teisės aktuose, kaip kad Visuotinė žmogaus teisių deklaracija (19 straipsnis) arba Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (10 straipsnis).[1]

Žodžio laisvė nėra absoliuti. Akivaizdžiausi jos ribojimai yra susiję su difamacijos, šmeižto, įslaptintos arba su valstybės saugumu susijusios informacijos atskleidimo draudimais.

Šaltiniai

  1. David Robertson. A Dictionary of Human Rights. Europa, 2004, p. 95-96

Nuorodos