Alemanai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.2+) (robotas Keičiama: eu:Alaman |
S r2.7.1) (robotas Keičiama: jv:Wong Alemanni |
||
| Eilutė 39: | Eilutė 39: | ||
[[it:Alemanni]] |
[[it:Alemanni]] |
||
[[ja:アラマンニ人]] |
[[ja:アラマンニ人]] |
||
[[jv: |
[[jv:Wong Alemanni]] |
||
[[ka:ალემანები]] |
[[ka:ალემანები]] |
||
[[ko:알레마니족]] |
[[ko:알레마니족]] |
||
20:05, 25 balandžio 2012 versija
Alemanai (lot. Alamanni, Allemanni, Alemanni) – germanų genčių sąjunga, gyvavusi aplink Maino upę (dab. Vokietija). Susiformavo II a. pab. prie Maino iš įvairių klajojančių karių (daugiausia nuo Elbės kilusių svebų). Dalis alemanų apie 260 m. persikėlė per Alpes. Nuo III a. pab. bandė veržtis į dabartinę Burgundiją, tačiau romėnų, valdomų Karakalos, buvo atstumti. V a. apsigyveno dabartinio Elzaso, šiaurės Šveicarijos ir Bavarijos teritorijoje, pasiekė romėnų Noriko provinciją.
Alemanai kariavo su keltų gentimis. Frankų karalius Chlodvigas 497 m. nugalėjo alemanus. VI a. I-oje pusėje jų gyvenamoje teritorijoje įkurta pirmoji Konstanco vyskupija. VII a. antroje pusėje Merovingų įtaka susilpnėjo, tačiau iki 746 m. juos galutinai palaužė Karolis Martelis ir Pipinas Vidurinysis, kurie įkūrė Alemanijos grafystę, po Frankų imperijos padalijimo 843 m. atitekusią Vokietijai[1].
Nuo alemanų genties kilo prancūziškas Vokietijos pavadinimas Allemagne.
Šaltiniai
- ↑ Alemanai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001