Paprastoji medūza: Skirtumas tarp puslapio versijų
Atšauktas naudotojo 89.190.114.227 (Aptarimas) darytas keitimas 3749088 |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 20: | Eilutė 20: | ||
Paprastoji medūza turi plokščią išgaubtą skėtį ir yra 20-30 cm dydžio. Išoriškai beveik nesiskiria nuo kitų genties rūšių. Kūnas pusiaupermatomas, turi rožinių-violetinių atspalvių. Turi keturis apskritimo formos lytinius organus, kurių spalva yra rusvai raudona, ir keturis čiuptuvus. Skėtis yra baltos arba gelsvos spalvos. Žiūrint į skėtį iš viršaus matosi [[skrandis]], kuris susideda iš keturių kišenių. |
Paprastoji medūza turi plokščią išgaubtą skėtį ir yra 20-30 cm dydžio. Išoriškai beveik nesiskiria nuo kitų genties rūšių. Kūnas pusiaupermatomas, turi rožinių-violetinių atspalvių. Turi keturis apskritimo formos lytinius organus, kurių spalva yra rusvai raudona, ir keturis čiuptuvus. Skėtis yra baltos arba gelsvos spalvos. Žiūrint į skėtį iš viršaus matosi [[skrandis]], kuris susideda iš keturių kišenių. |
||
Paprastosios medūzos yra skirtingalytės. [[Kiaušinėlis|Kiaušinėliai]] ir [[Spermatozoidas|spermatozoidai]] subręsta lytinėse liaukose, kurios yra skrandžio kišenėse. |
Paprastosios medūzos yra skirtingalytės. [[Kiaušinėlis|Kiaušinėliai]] ir [[Spermatozoidas|spermatozoidai]] subręsta lytinėse liaukose, kurios yra skrandžio kišenėse. Poruojasi ziema |
||
== Elgesys == |
== Elgesys == |
||
22:07, 29 sausio 2012 versija
| Aurelia aurita |
|---|
 Ausytoji medūza (Aurelia aurita L.) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Aurelia aurita Linnaeus, 1758 |
Paprastoji medūza (Ausytoji medūza) (lot. Aurelia aurita) yra plokščia skėčio arba varpo pavidalo. Medūzos dilgiosios ląstelės pavojingos net ir žmogui.
Paplitimas
Pagal Michael Dawson genetinius tyrimus paprastoji medūza sutinkama rytinėje Atlanto pakrantėje Europoje (įskaitant Baltijos jūrą) ir vakarinėje Atlanto pakrantėje Šiaurės Amerikoje (Naujoji Anglija ir rytinė Kanados dalis).[1] Paprsatai gyvena pakrantėse, estuarijose ir uostuose.
Išvaizda ir dauginimasis
Paprastoji medūza turi plokščią išgaubtą skėtį ir yra 20-30 cm dydžio. Išoriškai beveik nesiskiria nuo kitų genties rūšių. Kūnas pusiaupermatomas, turi rožinių-violetinių atspalvių. Turi keturis apskritimo formos lytinius organus, kurių spalva yra rusvai raudona, ir keturis čiuptuvus. Skėtis yra baltos arba gelsvos spalvos. Žiūrint į skėtį iš viršaus matosi skrandis, kuris susideda iš keturių kišenių.
Paprastosios medūzos yra skirtingalytės. Kiaušinėliai ir spermatozoidai subręsta lytinėse liaukose, kurios yra skrandžio kišenėse. Poruojasi ziema
Elgesys
Vandenyje iriasi į kūno centrą įtraukdama ir išstumdama vandenį, o kadangi yra prasta plaukikė, dažnai išmetama į krantą. Maitinasi nuodingais čiuptuvais įtraukdama planktoną ir moliuskus.
Medūzos neturi smegenų. Jas atstoja išsišakojusi nervų receptorių sistema, kuri jautriai reaguoja į kvapus, šviesą, kitus signalus.
Nuorodos
- ↑ Dawson, M.N. 2003. Macro-morphological variation among cryptic species of the moon jellyfish, "Aurelia" (Cnidaria: Scyphozoa). Marine Biology 143: 369-379.
|
Šis straipsnis apie zoologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |