Giorgio Napolitano: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

01:17, 3 sausio 2012 versija

Giorgio Napolitano
Italijos prezidentas

Gimė	1925 birželio 29 Neapolis, Italija
Italijos prezidentas
Ėjo pareigas	2006 gegužės 15 –
Ankstesnis	Carlo Azeglio Ciampi

Partija	Italijos kairiųjų demokratų partija

Vikiteka	Giorgio Napolitano

Giorgio Napolitano (g. 1925 m. birželio 29 d. Neapolyje) – italų politikas, 11-tasis Italijos prezidentas. Pirmasis komunistas, užėmęs tokias aukštas pareigas per visą valstybės istoriją.

Biografija

Iki prezidentinis laikotarpis

G. Napolitano gimė Neapolyje.

1942 m. Giorgio Napolitano baigė politikos mokslus Neapolio Federico II universitete, kuris laikomas seniausiu valstybiniu universitetu pasaulyje (įkurtas 1224 m.).

Studijų laikais Napolitano mėgo teatrą, tad vaidindavo spektakliuose ir rašė jų apžvalgas.

Besibaigiant II pasauliniam karui Napolitano su keliais savo draugais intensyviai dalyvavo Italijos susivienijimo judėjime, kuris buvo nusistatęs prieš nacių ir fašistų okupaciją.

Pasibaigus karui 1945 m. Napolitano įstojo į Italijos komunistų partiją, o po dvejų metų baigė teisės studijas.

1953 m. pirmą kartą Giorgio išrenkamas į žemesnįjį Italijos parlamento lygį – deputatų susirinkimą (iki pat 1996 m. jis buvo išrenkamas vis naujai kadencijai).

Nuo 1966 iki 1969 m. Napolitano užėmė partijos vadovo pareigas. Vėliau jis buvo atsakingas už partijos kultūros, ekonomikos ir tarptautinių ryšių skyrius.

Ašunto dešimtmečio viduryje Napolitano buvo kviečiamas skaiyti paskaitas į JAV Masačiusetso universitetus, tačiau tuometinis JAV ambasadorius Italijoje neišduodavo vizos italui dėl jo narystės komunistų partijoje.

1992 m. Napolitano pasitraukė iš komunistų partijos ir tapo Kairiosios demokratų partijos nariu. Nuo 1992 iki 1994 m. jis buvo šalies deputatų susirinkimo prezidentu. Nuo 1999 iki 2004 m. jis buvo ir Europos parlamento nariu.

Prezidentinis laikotarpis

Netrukus po jo parlamentavimo Europoje Napolitano dažnai buvo minimas tarp kandidatų į respublikos prezientus. 2006 m. gegužės 10 d. po ketvirto rinkimų turo (surinkęs 543 iš 1009 balsų) Napolitano buvo išrinktas 11-tu Italijos respublikos prezidentu. Šias pareigas italas eina nuo gegužės 15 d.

Giorgio Napolitano yra vedęs žmoną Clio Maria Bittoni, su kuria turi 2 vaikus – Giulio Napolitano ir Giovanni Napolitano.

2006 m. liepos 6 d. Napolitano dalyvavo XVIII pasaulio futbolo čempionato finalinėse rungtynėse, kuriose Italijos vyrų futbolo rinktinė nugalėjo prancūzus. Napolitano tapo antruoju šalies prezidentu, kuris gyvai pamatė, kaip italai tapo pasaulio čempionais (po Sandro Pertini).

2008 m. Italijos politikoje tapo krizės metais. Metų pradžioje sausio 24 d. tuometinis vyriausybės vadovas Romano Prodi prarado pasitikėjimą senate, o vasario 6 d. Giorgio Napolitano paleido vyriausybę. Naujieji rinkimai įvyko balandžio 13-14 dienomis. Juos laimėjo Silvio Berlusconi.

2009 m. vasario 6 d. prezidentas nepasirašė S. Berlusconi vyriausybės pasiūlyto nuosprendžio, pagal kurį komoje 17 m. esanti moteris Eluana Englaro būtų toliau laikoma tokioje būsenoje (vyriausybės oponentai, tuo pačiu ir prezidentas, sutiko su siūlimu nutraukti dirbtinį maitinimą ir leisti moteriai numirti sava mirtimi).^[1] Tokios šalių pozicijos sulaukė daug debatų Italijoje ir sukėlė įtampą tarp šalies vyriausybės ir prezidento.

Svarų vaidmenį prezidentas atliko įvykus 2011 m. šalies vyriausybės krizei. Dėl ekonominės krizės poveikio Italijai tuometinis ministras pirmininkas S. Berlusconi prarado daugumos pasitikėjimą parlamente ir pasitraukė iš posto. Tuomet Napolitano nusprendė į jo vietą paskirti buvusį Eurokomisarą Mario Monti. Tokiam žingsniui pritarė ir abu parlamento rūmai.

Šie poelgiai ekonominės ir politinės krizės akivaizdoje leido Italijos prezidentui parodyti tikrą politinę galią (anksčiau jis atlikdavo tik formalumus). JAV dienraštis „The New York Times“ pavadino prezientą „karaliumi Jurgiu“ (ang. King George).^[2]

Politinis postas
Prieš tai: Carlo Azeglio Ciampi	Italijos prezidentas 2006–	Po to: -

Šaltiniai

[1] Italy faces constitutional crisis over coma woman

[2] From Ceremonial Figure to Italy’s Quiet Power Broker

[1]

[2]

@@ Eilutė 39: / Eilutė 39: @@
 === Prezidentinis laikotarpis ===
 [[Vaizdas:Medvedev - Napolitano.jpg|thumb|right|200px|Napolitano ir [[Dmitrijus Medvedevas]] (kairėje) susitikimo [[Maskva|Maksvoje]] metu]]
-Netrukus po jo parlamentavimo [[Europa|Europoje]] Napolitano dažnai buvo minimas tarp kandidatų į respublikos prezientus. [[2006]] m. [[gegužės 10]] d. po ketvirto rinkimų turo (surinkęs 543 iš 1009 balsų) Napolitano buvo išrinktas 11-tu Italijos respublikos prezidentu. Šias pareigas italas eina nuo [[gegužės 15]] d.
+Netrukus po jo parlamentavimo [[Europa|Europoje]] Napolitano dažnai buvo minimas tarp kandidatų į respublikos prezientus. [[2006]] m. [[gegužės 10]] d. po ketvirto rinkimų turo (surinkęs 543 iš 1009 balsų) Napolitano buvo išrinktas 11-tu Italijos respublikos prezidentu. Šias pareigas italas eina nuo [[gegužės 15]] d.
-Giorgio Napolitano yra vedęs žmoną Clio Maria Bittoni, su kuria turi 2 vaikus – Giulio Napolitano ir Giovanni Napolitano.
+Giorgio Napolitano yra vedęs žmoną Clio Maria Bittoni, su kuria turi 2 vaikus – Giulio Napolitano ir Giovanni Napolitano.
-[[2006]] m. [[liepos 6]] d. Napolitano dalyvavo [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|XVIII pasaulio futbolo čempionato]] finalinėse rungtynėse, kuriose [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]] nugalėjo [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|prancūzus]]. Napolitano tapo antruoju šalies prezidentu, kuris gyvai pamatė, kaip italai tapo pasaulio čempionais (po [[Sandro Pertini]]).
+[[2006]] m. [[liepos 6]] d. Napolitano dalyvavo [[XVIII pasaulio futbolo čempionatas|XVIII pasaulio futbolo čempionato]] finalinėse rungtynėse, kuriose [[Italijos vyrų futbolo rinktinė]] nugalėjo [[Prancūzijos vyrų futbolo rinktinė|prancūzus]]. Napolitano tapo antruoju šalies prezidentu, kuris gyvai pamatė, kaip italai tapo pasaulio čempionais (po [[Sandro Pertini]]).
-[[2008]] m. Italijos politikoje tapo krizės metais. Metų pradžioje [[sausio 24]] d. tuometinis vyriausybės vadovas [[Romano Prodi]] prarado pasitikėjimą senate, o [[vasario 6]] d. Giorgio Napolitano paleido vyriausybę. Naujieji rinkimai įvyko [[balandžio 13]]-[[Balandžio 14|14]] dienomis. Juos laimėjo [[Silvio Berlusconi]].
+[[2008]] m. Italijos politikoje tapo krizės metais. Metų pradžioje [[sausio 24]] d. tuometinis vyriausybės vadovas [[Romano Prodi]] prarado pasitikėjimą senate, o [[vasario 6]] d. Giorgio Napolitano paleido vyriausybę. Naujieji rinkimai įvyko [[balandžio 13]]-[[Balandžio 14|14]] dienomis. Juos laimėjo [[Silvio Berlusconi]].
-[[2009]] m. [[vasario 6]] d. prezidentas nepasirašė S. Berlusconi vyriausybės pasiūlyto nuosprendžio, pagal kurį [[Koma|komoje]] 17 m. esanti moteris Eluana Englaro būtų toliau laikoma tokioje būsenoje (vyriausybės oponentai, tuo pačiu ir prezidentas, sutiko su siūlimu nutraukti dirbtinį maitinimą ir leisti moteriai numirti sava mirtimi).<ref>[http://www.guardian.co.uk/world/2009/feb/08/englaro-italy-vatican Italy faces constitutional crisis over coma woman]</ref> Tokios šalių pozicijos sulaukė daug debatų Italijoje ir sukėlė įtampą tarp šalies vyriausybės ir prezidento.
+[[2009]] m. [[vasario 6]] d. prezidentas nepasirašė S. Berlusconi vyriausybės pasiūlyto nuosprendžio, pagal kurį [[Koma|komoje]] 17 m. esanti moteris Eluana Englaro būtų toliau laikoma tokioje būsenoje (vyriausybės oponentai, tuo pačiu ir prezidentas, sutiko su siūlimu nutraukti dirbtinį maitinimą ir leisti moteriai numirti sava mirtimi).<ref>[http://www.guardian.co.uk/world/2009/feb/08/englaro-italy-vatican Italy faces constitutional crisis over coma woman]</ref> Tokios šalių pozicijos sulaukė daug debatų Italijoje ir sukėlė įtampą tarp šalies vyriausybės ir prezidento.
+Svarų vaidmenį prezidentas atliko įvykus [[2011]] m. šalies vyriausybės krizei. Dėl ekonominės krizės poveikio Italijai tuometinis ministras pirmininkas S. Berlusconi prarado daugumos pasitikėjimą parlamente ir pasitraukė iš posto. Tuomet Napolitano nusprendė į jo vietą paskirti buvusį [[Europos Komisija|Eurokomisarą]] [[Mario Monti]]. Tokiam žingsniui pritarė ir abu parlamento rūmai.
+Šie poelgiai ekonominės ir politinės krizės akivaizdoje leido Italijos prezidentui parodyti tikrą politinę galią (anksčiau jis atlikdavo tik formalumus). [[JAV]] [[dienraštis]] „[[The New York Times]]“ pavadino prezientą „karaliumi Jurgiu“ ([[Anglų kalba|ang.]] ''King George'').<ref>[http://www.nytimes.com/2011/12/03/world/europe/president-giorgio-napolitano-italys-quiet-power-broker.html?_r=1 From Ceremonial Figure to Italy’s Quiet Power Broker]</ref>
 {{start box}}