Blužnis

Blužnis (lot. lien, s. splen) – limfinės ir kraujotakos sistemų dalis. Pailgos, suapvalintos ir įgaubtos plokštelės formos vidaus organas, susijęs su kraujo gamyba organizme. Ilgis 10-15 cm, plotis 7-9 cm, storis – apie 4-6 cm. Blužnis sveria 120–250 g (suaugusio vyro blužnis vidutiniškai sveria 192 g, o suaugusios moters - 153 g); jos svoris ir spalva priklauso nuo prisipildymo krauju: tuščia blužnis yra melsvai raudona, prisipildžiusi krauju – raudona. Konsistensija - minkšta, stangri. Blužnis yra kairėje viršutinėje pilvaplėvės ertmės dalyje, tarp skrandžio ir diafragmos, už IX, X ir XI šonkaulių. Jos išilginė padėtis sutampa su X šonkauliu.

Blužnies vieta žmogaus kūne

Blužnies sandara ir funkcijos

Blužnyje skiriamas diafragminis paviršius, facies diafragmatica visceralis, ir šiek tiek įgaubtas vidinis paviršius, pasuktas į organus. Šiuo paviršiumi blužnis liečiasi su keliais organais - inkstu, skrandžiu, skersine gaubtine žarna. Abu paviršius skiria viršutinis ir apatinis kraštai. Apatinis bukas, pasuktas žemyn ir į užpakalį, margo inferior, viršutinis aštrus, pasuktas aukštyn ir į priekį, margo superior. Abu kraštai sueina į apatinį užpakalinį, extremitas posterior, ir priekinį viršutinį, extremitas anterior, galus. Vidinio paviršiaus centre yra blužnies vartai, hilum lienale (hilum splenicum), kurių srityje nuo kapsulės į organo gilumą įsiskverbia pertvaros (trabekulės). Pro vartus į blužnį įteka ir iš jos išteka galinės blužnies arterijos šakos, venos ir limfagyslės, įeina nervai.

Blužnį iš visų pusių dengia skaidulinio jungiamojo audinio kapsulė, kuri su pertvaromis sudaro blužnies stromą. Tarp pertvarų yra blužnies parenchima, kurią sudaro tinklinio ir limfoidinio audinio telkiniai.

Blužnies skersinis pjūvis, kuriame matyti trabekulinis audinys bei blužnies vena ir jos intakai

Apie centrines arterijas esantis limfoidinis audinys vadinamas baltąja pulpa (minkštimu), nes jame daug įsiskverbusių limfocitų. (Apie centrines arterijas ir nuo jų atsiskyrusias arterioles esantis limfoidinis audinys yra T limfocitų sritis, o baltosios pulpos pakraščiai – B limfocitų sritis.) Kitose blužnies limfoidinio audinio srityse yra daug makrofagų. Dėl kraujo ląstelių (daugiausia eritrocitų) gausos jos yra tamsesnės. Tokia sritis vadinama raudonąja pulpa.

Blužnies visceralinis paviršius

Blužnies sandaros elementai

Angliškai	Lotyniškai	Lietuviškai
Anterior border	Margo anterior	Priekinis kraštas
Posterior border	Margo posterior	Užpakalinis kraštas
Pancreatic surface	Facies pancreatica	Kasos paviršius
Gastric surface	Facies gastrica	Skrandžio paviršius
Renal surface	Facies renalis	Inkstų paviršius
Colic surface	Facies intestini crassi	Storosios žarnos paviršius
Superior extremity	Extremitas superior	Viršutinis galas
Inferior extremity	Extremitas inferior	Apatinis galas
Hilum	Hilum	Vartai
Splenic pulp	Pulpa splenica	Blužnies pulpa
Splenic trabeculae	Trabeculae splenicae	Blužnies trabekulės
Splenic vein	Vena splenica	Blužnies vena
Splenic artery	Arteria splenica	Blužnies arterija
Gastric vessels	Vasa gastrica	Skrandžio kraujagyslės

Blužnies pulpos sandara bei funkcijos

Vieta	Funkcijos + sandara
Raudonoji pulpa	Čia vykdoma mechaninė filtracija (limfmazgio funkcija). Blužnis veikia kaip kraujo filtras, pašalinantis bakterijas, virusus, negyvas ląsteles ir svetimkūnius.	Sudaryta iš tinklinio jungiamojo audinio, turinčių veninių ančių ir kraujo forminių elementų.
Baltoji pulpa	Aktyvus imunitetinis atsakas palaikant humoralinę ir ląstelės reguliaciją.	Sudaryta iš limfoidinių ląstelių, išsidėsčiusių apie centrinę arteriją.

Blužnies mikroskopinis vaizdas

Svarbiausios funkcijos

• Kraujo valymas – senų eritrocitų suardymas.
• Imunitetas (imuninis organizmo atsakas) – antikūnų gamyba.
• Blužnyje gaminamas opsoninas, properdinas (kraujo plazmos baltymas), tuftsinas (imuninės sistemos tetrapeptidas).
• Raudonųjų kraujo ląstelių gamyba. Tuo tarpu, kai kaulų čiulpai yra pagrindinis suaugusio žmogaus hemopoezės (kraujodaros) organas, blužnis atlieka itin svarbų vaidmenį retikuloendotelialinei sistemai iki penkto vaisiaus vystymosi mėnesio (geba gaminti limfocitus).
• Raudonųjų kraujo ląstelių bei jų forminių elementų kaupykla. Žmogaus organizme (jo blužnyje) yra maždaug 226,5ml raudonųjų kraujo ląstelių. Hipovolemijos atveju – eritrocitai sugrąžinami į kraujotaką.
• Kritiniu atveju blužnis gali tapti kraujo plokštelių (trombocitų) kaupykla.

Pašalinus blužnį:

• Padaugėtų cirkuliuojančių kraujo plokštelių ir baltųjų kraujo ląstelių;
• Susilpnėtų organizmo imunitetinis atsakas, atsirastų organizmo neveiksnumas tam tikroms vakcinoms. Padidėtų tikimybė būti infekuotam bakterijų ar pirmuonių (išauga sepsio rizika, kurį sukeltų polisacharidais inkapsuliuotos bakterijos).

Sutrikimai ir ligos

Splenomegaliją (lot. splenomegalia) – blužnies padidėjimą - sukelia daugybė veiksnių. Viena iš organo padidėjimo priežasčių gali būti per didelis blužnies aktyvumas naikinant kraujo ląsteles (vadinamasis hiperplenizmas). Dažniausiai šis sutrikimas yra lydimas rimtų kraujo problemų: vėžinių susirgimų, dažniausiai (kraujo) leukemijų, nes būtent tada blužnies funkcijos yra anormalios. Blužnis gali padidėti ir dėl infekcijų ar kepenų ligų (pvz., cirozės). Splenomegalija gali būti ir helmintozių pasekmė.

Blužnis - limfinės sistemos organas

Nuorodos

• en.wikipedia.org/wiki/Spleen Spleen
• R.Stropus, K. A. Tamašauskas, N. Paužienė Anatomija, Kaunas, 2005, 512p., ISBN 9955-686-00-6;
• ŽMOGAUS ANATOMIJA. II tomas / R. Stropus, V.Vaičekauskas, J. Tutkuvienė, N. Paužienė, D. H. Pauža, A. Dabužinskienė, V. Gedrimas, G.H. Schumacher. - Kaunas: Kauno medicinos universiteto leidykla, 2007. - 480 p.
• [1];
• [2]

Žmogaus organų sistemos

Limfinė sistema

Limfa - Limfagyslės - Limfmazgiai - Blužnis - Užkrūčio liauka - Raudonieji kaulų čiulpai