Blužnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Blužnis''' ({{la|lien}}) – [[limfinė sistema|limfinės]] ir [[Kraujotakos sistema|kraujotakos]] sistemų, pailgos, suapvalintos ir įgaubtos plokštelės formos organas. Ilgis 10-15 cm, plotis 7-9 cm, storis – apie 4-6 cm. Blužnis sveria 120–250 g; jos svoris ir spalva priklauso nuo prisipildymo [[kraujas|krauju]]: tuščia blužnis yra melsvai raudona, prisipildžiusi krauju – raudona. Blužnis yra viršutinėje |
'''Blužnis''' ({{la|lien seu splen}}) – [[limfinė sistema|limfinės]] ir [[Kraujotakos sistema|kraujotakos]] sistemų, pailgos, suapvalintos ir įgaubtos plokštelės formos organas. Ilgis 10-15 cm, plotis 7-9 cm, storis – apie 4-6 cm. Blužnis sveria 120–250 g; jos svoris ir spalva priklauso nuo prisipildymo [[kraujas|krauju]]: tuščia blužnis yra melsvai raudona, prisipildžiusi krauju – raudona. Konsistensija - minkšta, stangri. Blužnis yra kairėje viršutinėje pilvaplėvės ertmės dalyje, tarp [[skrandis|skrandžio]] ir [[diafragma|diafragmos]], už IX, X ir XI šonkaulių. Jos išilginė padėtis sutampa su X šonkauliu. [[Vaizdas:Bluznies_vieta.png|thumb|right|200px|Blužnies vieta žmogaus kūne]] |
||
Įgaubtame blužnies paviršiuje yra vartai, kurių srityje nuo kapsulės į organo gilumą įsiskverbia pertvaros (trabekulės). Pro vartus į blužnį įteka ir iš jos išteka galinės blužnies [[Arterija|arterijos]] šakos, [[Vena|venos]] ir [[limfagyslė]]s, įeina [[nervas|nervai]]. |
|||
Blužnį dengia skaidulinio jungiamojo audinio kapsulė, kuri su pertvaromis sudaro blužnies ''stromą''. Tarp pertvarų yra blužnies '''parenchima'''. |
Blužnį dengia skaidulinio jungiamojo audinio kapsulė, kuri su pertvaromis sudaro blužnies ''stromą''. Tarp pertvarų yra blužnies '''parenchima''', kurią sudaro tinklinio ir limfoidinio audinio telkiniai. |
||
Apie centrines arterijas esantis limfoidinis audinys – vadinamas ''baltąja pulpa'' (minkštimu), nes jame daug įsiskverbusių limfocitų. (Apie centrines arterijas ir nuo jų atsiskyrusias arterioles esantis limfoidinis audinys yra T limfocitų sritis, o baltosios pulpos pakraščiai – B limfocitų sritis.) Kitose blužnies limfoidinio audinio srityse yra daug makrofagų. Dėl kraujo ląstelių gausos jos yra tamsesnės. Tokia sritis – vadinama ''raudonąja pulpa''. |
Apie centrines arterijas esantis limfoidinis audinys – vadinamas ''baltąja pulpa'' (minkštimu), nes jame daug įsiskverbusių limfocitų. (Apie centrines arterijas ir nuo jų atsiskyrusias arterioles esantis limfoidinis audinys yra T limfocitų sritis, o baltosios pulpos pakraščiai – B limfocitų sritis.) Kitose blužnies limfoidinio audinio srityse yra daug makrofagų. Dėl kraujo ląstelių gausos jos yra tamsesnės. Tokia sritis – vadinama ''raudonąja pulpa''. |
22:51, 10 gruodžio 2011 versija
Blužnis (lot. lien seu splen) – limfinės ir kraujotakos sistemų, pailgos, suapvalintos ir įgaubtos plokštelės formos organas. Ilgis 10-15 cm, plotis 7-9 cm, storis – apie 4-6 cm. Blužnis sveria 120–250 g; jos svoris ir spalva priklauso nuo prisipildymo krauju: tuščia blužnis yra melsvai raudona, prisipildžiusi krauju – raudona. Konsistensija - minkšta, stangri. Blužnis yra kairėje viršutinėje pilvaplėvės ertmės dalyje, tarp skrandžio ir diafragmos, už IX, X ir XI šonkaulių. Jos išilginė padėtis sutampa su X šonkauliu.
Įgaubtame blužnies paviršiuje yra vartai, kurių srityje nuo kapsulės į organo gilumą įsiskverbia pertvaros (trabekulės). Pro vartus į blužnį įteka ir iš jos išteka galinės blužnies arterijos šakos, venos ir limfagyslės, įeina nervai.
Blužnį dengia skaidulinio jungiamojo audinio kapsulė, kuri su pertvaromis sudaro blužnies stromą. Tarp pertvarų yra blužnies parenchima, kurią sudaro tinklinio ir limfoidinio audinio telkiniai.
Apie centrines arterijas esantis limfoidinis audinys – vadinamas baltąja pulpa (minkštimu), nes jame daug įsiskverbusių limfocitų. (Apie centrines arterijas ir nuo jų atsiskyrusias arterioles esantis limfoidinis audinys yra T limfocitų sritis, o baltosios pulpos pakraščiai – B limfocitų sritis.) Kitose blužnies limfoidinio audinio srityse yra daug makrofagų. Dėl kraujo ląstelių gausos jos yra tamsesnės. Tokia sritis – vadinama raudonąja pulpa.
Angliškai | Lotyniškai | Lietuviškai |
---|---|---|
Anterior border | Margo anterior | Priekinis kraštas |
Posterior border | Margo posterior | Galinis kraštas |
Pancreatic surface | Facies pancreatica | Kasos paviršius |
Gastric surface | Facies gastrica | Skrandžio paviršius |
Renal surface | Facies renalis | Inkstų paviršius |
Colic surface | Facies intestini crassi | Storosios žarnos paviršius |
Blužnies sandara ir funkcijos
Vieta | Funkcijos + sandara | |
---|---|---|
Raudonoji pulpa | Čia vykdoma mechaninė filtracija (limfmazgio funkcija). Blužnis veikia kaip kraujo filtras, pašalinantis bakterijas, virusus, negyvas ląsteles ir kitus svetimkūnius. | Sudaryti iš blužninių retikulinių gijų. |
Baltoji pulpa | Aktyvus imunitetinis atsakas palaikant humoralinę ir ląstelės reguliaciją. | Susideda iš vadinamųjų Malpigijaus kūnelių. Jie sudaryti iš limfinių folikulų, kuriuose yra B ir T limfocitai. |
Svarbiausios funkcijos
- Kraujo valymas – senų eritrocitų suardymas.
- Imunitetas (imuninis organizmo atsakas) – antikūnų gamyba.
- Blužnyje gaminamas opsoninas, properdinas (kraujo plazmos baltymas), tuftsinas (imuninės sistemos tetrapeptidas).
- Raudonųjų kraujo ląstelių gamyba. Tuo tarpu, kai kaulų čiulpai yra pagrindinis suaugusio žmogaus hemopoezės (kraujodaros) organas, blužnis atlieka itin svarbų vaidmenį retikuloendotelialinei sistemai iki penkto vaisiaus vystymosi mėnesio (geba gaminti limfocitus).
- Raudonųjų kraujo ląstelių bei jų forminių elementų kaupykla. Žmogaus organizme (jo blužnyje) yra maždaug 226,5ml raudonųjų kraujo ląstelių. Hipovolemijos atveju – eritrocitai sugrąžinami į kraujotaką.
- Kritiniu atveju blužnis gali tapti kraujo plokštelių (trombocitų) kaupykla.
Pašalinus blužnį:
- Padaugėtų cirkuliuojančių kraujo plokštelių ir baltųjų kraujo ląstelių;
- Susilpnėtų organizmo imunitetinis atsakas, atsirastų organizmo neveiksnumas tam tikroms vakcinoms. Padidėtų tikimybė būti infekuotam bakterijų ar pirmuonių (išauga sepsio rizika, kurį sukeltų polisacharidais inkapsuliuotos bakterijos).
Sutrikimai ir ligos
Splenomegaliją – blužnies padidėjimą- sukelia daugybė veiksnių. Viena iš organo padidėjimo priežasčių gali būti per didelis blužnies aktyvumas naikinant kraujo ląsteles (vadinamas hiperplenizmas). Dažniausiai šis sutrikimas yra lydimas rimtų kraujo problemų: vėžinių susirgimų, dažniausiai (kraujo) leukemijų, nes būtent tada blužnies funkcijos yra anormalios. Blužnis gali padidėti ir dėl infekcijų ar kepenų ligų (pvz.:cirozės). Splenomegalija gali būti ir helmintozių pasekmė.
Nuorodos
- en.wikipedia.org/wiki/Spleen Spleen
- R.Stropus, K. A. Tamašauskas, N. Paužienė Anatomija, Kaunas, 2005, 512p., ISBN 9955-686-00-6;
- [1];
- [2]