Ironija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: am:መሰቃ |
S r2.6.4) (robotas Pridedama: kk:Ирония |
||
Eilutė 38: | Eilutė 38: | ||
[[ja:イロニー]] |
[[ja:イロニー]] |
||
[[ka:ირონია]] |
[[ka:ირონია]] |
||
[[kk:Ирония]] |
|||
[[ko:반어]] |
[[ko:반어]] |
||
[[lb:Ironie]] |
[[lb:Ironie]] |
15:59, 26 lapkričio 2011 versija
Ironija – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme, priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir kontrasto būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo intonacija, rašomojoje – kabutės. Ironiją galima laikyti ne tik vien tropu, kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties kūrinį suprantame kaip ironišką žvilgsnį į pasaulį. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję vertės.
Pavyzdys
O taip, juk aš kaltas visada. (Kai žmogui bandoma paaiškinti jo kaltę konflikte)
Žmogus – ne mašina gi. Pavargsta – Balys Sruoga apie įnirtingai kalinius mušantį fašistą (romanas „Dievų miškas“). Šablonas:Link FA
|