Raudonoji milžinė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

17:16, 10 lapkričio 2011 versija

Raudonoji milžinė - didelio šviesio nuo 0.5 iki 10 Saulės masių, G, K, M, R, N, S spektrinės klasės (3000–5000 K temperatūros), III šviesio klasės (didelio spindulio ~ 10–100 Saulės spindulių) žvaigždė, esanti vėlyvame evoliucijos etape.

Regimosios jų spalvos būna nuo gelsvai oranžinės iki raudonos.

Dauguma raudonųjų milžinių patenka į nestabilumo juostą arba netoli jos ir yra pulsuojančios žvaigždės (Miridės, Tauro RV žvaigždės, R CrB tipo kintamosios žvaigždės). Raudonųjų milžinių žvaigždžių šerdys sudarytos iš helio, virš jo yra apvalkalas, kuriame dega vandenilis. Traukiantis žvaigždės šerdžiai, ji kaista. Dėl to prasideda branduolių sąlajos reakcijos (helis centre virsta į anglį), toliau pučiančios žvaigždę. Tokios raudonosios milžinės jau priklauso asimptotinei (milžinių) sekai. Vėliau apvalkalui plečiantis ji virsta planetiškuoju ūku. Tuo metu žvaigždės šerdis vis labiau traukiasi, tapdama arba baltąja nykštuke arba I tipo supernova.

Raudonosiomis milžinėmis, o vėliau ir supermilžinėmis virsta nuo 0.5 iki 10 Saulės masių žvaigždės (maždaug nuo K iki A spektrinio tipo). Daugiau nei 10 Saulės masių žvaigždės iškart virsta supermilžinėmis. Šis evoliucijos etapas trunka ~ 10³ masyviausioms (~ 10 Saulės masių) žvaigždėms ir ~ 10⁸ metų 0.5 Saulės masių žvaigždėms.

Žinomiausios raudonosios milžinės yra Aldebaranas, Arktūras. Dar didesnės žvaigždės Antaris ir Betelgeizė yra raudonosios supermilžinės (I šviesumo klasės žvaigždės).

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
 [[Vaizdas:Mira 1997.jpg|thumb|right|Raudonoji milžinė Mira]]
+'''Raudonoji milžinė''' - didelio šviesio nuo 0.5 iki 10 [[Saulės masė|Saulės masių]], G, K, M, R, N, S [[Spektrinė klasė|spektrinės klasės]] (3000–5000 [[Kelvinas|K]] [[temperatūra|temperatūros]]), III [[šviesio klasė]]s (didelio spindulio ~ 10–100 Saulės spindulių) [[žvaigždė]], esanti vėlyvame [[Žvaigždžių evoliucija|evoliucijos etape]].
-'''Raudonoji milžinė''' - [[žvaigždė]] raidos etapas, kai joje išsenka [[Vandenilis|vandenilio]] atsargos ir ji susitraukia. Dėl to prasideda [[Branduolių sąlaja|branduolių sąlajos reakcijos]], vėl išpučiančios žvaigždę. Dėl šios priežasties susiformuoja nuo [[Žvaigždės šerdis|žvaigždės šerdies]] nutolęs apvalkalas, švytintis dar iki 100 000 metų; tuo metu [[žvaigždės šerdis]] traukiasi vis labiau.
+Regimosios jų spalvos būna nuo gelsvai oranžinės iki raudonos.
+Dauguma raudonųjų milžinių patenka į [[Nestabilumo juosta|nestabilumo juostą]] arba netoli jos ir yra pulsuojančios žvaigždės ([[Miridė]]s, [[Tauro RV žvaigždės]], R CrB tipo [[Kintamoji žvaigždė|kintamosios žvaigždės]]).
+Raudonųjų milžinių [[Žvaigždės šerdis|žvaigždžių šerdys]] sudarytos iš [[Helis|helio]], virš jo yra apvalkalas, kuriame dega [[vandenilis]]. Traukiantis žvaigždės šerdžiai, ji kaista. Dėl to prasideda [[Branduolių sąlaja|branduolių sąlajos reakcijos]] (helis centre virsta į [[Anglis|anglį]]), toliau pučiančios žvaigždę. Tokios raudonosios milžinės jau priklauso [[Asimptotinė seka|asimptotinei (milžinių) sekai]]. Vėliau apvalkalui plečiantis ji virsta [[Planetiškasis ūkas|planetiškuoju ūku]]. Tuo metu [[žvaigždės šerdis]] vis labiau traukiasi, tapdama arba [[Baltoji nykštukė|baltąja nykštuke]] arba I tipo [[supernova]].
+Raudonosiomis milžinėmis, o vėliau ir [[supermilžinė]]mis virsta nuo 0.5 iki 10 Saulės masių žvaigždės (maždaug nuo K iki A spektrinio tipo). Daugiau nei 10 Saulės masių žvaigždės iškart virsta supermilžinėmis.
+Šis evoliucijos etapas trunka ~ 10<sup>3</sup> masyviausioms (~ 10 Saulės masių) žvaigždėms ir ~ 10<sup>8</sup> metų 0.5 Saulės masių žvaigždėms.
+Žinomiausios raudonosios milžinės yra [[Aldebaranas]], [[Arktūras]]. Dar didesnės žvaigždės [[Antaris]] ir [[Betelgeizė]] yra raudonosios supermilžinės (I šviesumo klasės žvaigždės).
 [[Kategorija:Žvaigždės]]