Asimptotinė seka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Asimptotinė seka (AGB angl. asymptotic giant branch) – žvaigždžių evoliucijos etapas, kurį pereina visos mažos – vidutinės masių (0,6-10 Saulės masių) žvaigždės vėlyvojoje savo evoliucijos stadijoje. Kai žvaigždė išdegina visą vandenilį savo branduolyje, branduolys susispaudžia ir jo temperatūra pakyla, o išoriniai žvaigždės sluoksniai išsiplečia ir atšąla. Žvaigždės šviesis stipriai išauga, ji tampa raudonąja milžine ir pradeda judėti HR diagramoje link viršutiniojo dešiniojo kampo, palikdama pagrindinę seką.

Kai temperatūra žvaigždės branduolyje pasiekia maždaug 3x108 K, prasideda helio degimas. Helio degimo branduolyje pradžia sustabdo žvaigždės vėsimą bei šviesio augimą, ir ji pradeda judėti HR diagramoje į kairę, patekdama į horizontaliąją seką (II populiacijos žvaigždėms) arba raudonųjų milžinių sankaupą (I populiacijos žvaigždėms). Kai branduolyje išdega visas helis, žvaigždė vėl juda dešinėn aukštyn HR diagramoje.

Asimptotinės sekos žvaigždės paprastai yra kintamosios su ilgu periodu, ir šio etapo metu praranda 50-70 % savo masės.