Antonello da Messina

Antonelas da Mesina „Mergelė annuciate“ (apie 1476, Abatellis rūmai Palermas)

Antonelas da Mesina (it. Antonello da Messina, 1430 – 1479 m. vasario 19 d.) – italų XV a. Ankstyvojo Renesanso dailininkas iš Mesinos, Sicilijos.

Laikoma, kad jis supažindino Italijos dailininkus su aliejinės tapybos technika. Dailininkas garsus eile portretų, kurių žymiausias pavadinimu „Kondotjero portretas“ (1475, Luvras, Paryžius)

Biografija

Maža yra žinių apie Antonelos gyvenimą. Dailininkas Antonio di Giovanni de Antonio gimė apie 1430 m. Mesinoje, Sicilijos saloje. Apie 1450 m. jis minimas kaip dailininko Niccolò Colantonio mokinys Neapolyje, kur greičiausiai studijavo Provanso ir Nyderlandų dailininkų darbus ir greičiausiai susipažino su Jano van Eiko aliejine tapyba, kurią perims ir pradės naudoti kaip pirmasis reikšmingas italų tapytojas.

„Kondotjero portretas“ (1475, Luvras, Paryžius)

Anksčiausiai žinomas Antonelos darbas yra „Sibiu krucifiksas“ datuotas 1455 m. Apie 1457 m. Antonelas grįžo į gimtąją Mesiną, kur dirbs iki 1474 m. Manoma, kad tuo metu Mesina dar pabuvojo Romoje, kur susipažino su Fra Andželiko ir Piero dela Frančeskos darbais, bei dirbo Redžijo Kalabrijoje. Apie 1460 -65 m. nutapė jauno vyro portretą (dabar Civico Malaspina muziejuje, Pavija), kuris taps prototipu eilei žymių Antonelo portretų.

1474 m. dailininkas dirbo Sirakūzuose, o 1475 -76 m. Antonelas persikėlė į Veneciją, kur sužibėjo vietinių dailininkų tarpe, kad net gavo Venecijos valdžios piniginę paramą. Greičiausiai tuo metu dar pabuvo Milane. Venecijoje Antonelas sukūrė žymiausius savo darbus: „Kondotjero portretą“, „Šv. Sebastijono kančios“, San Cassiano bažnyčios altorių ir vadinamąjį „Antverpeno krucifiksą“. Po to, dailininkas grįžo į Siciliją, kur sukūrė paskutinį šedevrą - „Mergelė annunciate“. Antonelas mirė gimtojoje Mesinoje 1479 m. vasario 19 d.

Kūryba

Antonelas paliko ryškų pėdsaką Venecijos dailės mokykloje. Taip pat supažindino Šiaurės Italijos dailininkus su aliejinės tapybos technika. Garsiausi Antonelos paveikslai yra vyro portretai, prisodrinti subtiliu psichologiškumu ir menine įtaiga. Vienas šių portretų darė tokį įspūdį, kad buvo pavadintas kondotjero (kondotjerai - žiaurumu garsėję Viduramžių Italijos kariniai vadai), o viename portretų galima pažinti Mona Lizos šypsenos šešėlį. „Šv. Sebastijono kančių“ ir „Antverpeno krucifikso“ figūros savo realistiškumu pranašavo Aukštąjį Renesansą. „Mergelė annuciate“ paveiksle nepaprastai įtaigiai pavaizduotas pertrauktos vienuolės portretas, skaitančios angelo Gerąją naujieną (it. annunciate).

Darbų galerija

• 
  „Jauno vyro portretas“ (apie 1465, Civico Malaspina muziejuje, Pavija)
• 
  „Jauno vyro portretas“ (apie 1470, Filadelfijos meno muziejus, Filadelfija)
• 
  „Salvator Mundi“ (Kristus) (apie 1465–75, Nacionalinė galerija Londone)
• 
  „Jauno vyro portretas“ (apie 1473, Nacionalinė galerija Londone)
• 
  „Vienuolė annunciate“ (apie 1473, Senoji pinakoteka Miunchene)
• 
  „Vyro portretas“ (apie1474–75, Borgezių galerija, Roma)
• 
  „Antverpeno krucifiksas“ detalė (1475, Karališkasis menų muziejus, Antverpenas)
• 
  „Antverpeno krucifiksas“ detalė
• 
  San Cassiano altorius (apie 1475, Meno istorijos muziejus Vienoje)
• 
  „Šv. Sebastijono kančios“ (1475, Senųjų meistrų paveikslų galerija Dresdene)
• 
  „Šv. Jeronimas studijoje“ (1465 - 1475, Nacionalinė galerija Londone)
• 
  „Jauno vyro portretas“ (1478, Paveikslų galerija Berlyne)

Nuorodos

• Antonelos da Mesina darbų galerija
• Antonelo da Mesinos biografija Giorgio Vasari „Le Vite“ (anglų k.)