Paprastoji musmirė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Eilutė 20: | Eilutė 20: | ||
== Nuodingumas == |
== Nuodingumas == |
||
Musemirė |
Musemirė daždfnai yra klaidingai laikoma ypač nuodingu grybu. Tačiau iš tiesų jos nuodingumas dažniausiai smarkiai perdedamas – mirtys, sukeltos musmirių vartojimdo, yra retas reiškinys<ref>[http://www.emedicine.com/ped/topic2863.htm]</ref>. |
||
Pagrindinėss musemirių psichoaktyviosios medžiagos yra [[iboteninė rūgštis]], [[muscismolis]], [[muskanzonas]] ir [[muskatrinas]]. |
|||
== Rekreacinis vartojimas ir poveikis == |
== Rekreacinis vartojimas ir poveikis == |
17:25, 2 spalio 2011 versija
Amanita muscaria |
---|
Paprastoji musmirė (Amanita muscaria) |
Mokslinė klasifikacija |
Index Fungorum |
Paprastoji musmirė (lot. Amanita muscaria, vok. Fliegenpilz) – musmirių (Amanita) genties grybas.
== pomegiai
==
Vaisiakūniai dideli. Kepurėlė iki 20-25 cm skersmens, ryškiai raudona, su baltomis karputėmis ar plėvelėmis (apvalkalo liekanomis), lietui jas nuplovus, musmirė tampa panaši į raudonas ūmėdes. Lakšteliai balti, minkšti, tankūs, laisvi. Kotas 8-20 cm ilgio, 1-3 cm storio, su baltu rinkiu, pagrindas gumbiškai sustorėjęs, su tvirtai apaugusia išnara. Trama balta, minkšta, be ypatingo kvapo ir skonio. Auga liepos-spalio mėn. įvairiuose miškuose.
Nuodingumas
Musemirė daždfnai yra klaidingai laikoma ypač nuodingu grybu. Tačiau iš tiesų jos nuodingumas dažniausiai smarkiai perdedamas – mirtys, sukeltos musmirių vartojimdo, yra retas reiškinys[1]. Pagrindinėss musemirių psichoaktyviosios medžiagos yra iboteninė rūgštis, muscismolis, muskanzonas ir muskatrinas.
Rekreacinis vartojimas ir poveikis
Šį grybą dėl jo psichoaktyvių savybių nuo seniausių laikų vartojo žyniai, šamanai, kariai[2].
Musmirės vartotojai mini šiuos poveikius: pakitęs vaizdinių ir garsinių signalų suvokimas, pusiausvyros praradimas, lengvi raumenų trūkčiojimai[3].
Galerija
Išnašos