Kostas Dereškevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S VLE parametrų reikšmių užpildymas+{{DEFAULTSORT:Pavardė, vardas}}.
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S →‎Kūryba: Vikifikavimas, replaced: → (2) using AWB
Eilutė 7: Eilutė 7:
Kūryboje vyrauja miesto tematikos paveikslai, kuriuose su ironija ir grotesku pavaizduotos kasdienės gyvenimo situacijos, neišvaizdūs objektai: skelbimu stulpai, afišos, langai, troleibusų durys (ciklas „Langai“ [[1969]]–[[1980]] m., „Furgonas“, „Troleibusas“ 1980 m., „Afišų liekanos“ [[1985]] m.). Nutapė figūrinių kompozicijų (ciklas „Keyje“ [[1974]]–[[1976]] m.), portretų, dažniausiai moterų („Moteris su skėčiu“ [[1977]] m., G„amtininkė O. B.“ 1980 m., „Disko dainininkė“ [[1984]] m.), autoportretų ([[1968]] m., [[1974]] m.), peizažų, natiurmortų, abstrakčių kompozicijų („Tapyba su mėlynais“ [[1992]] m., „Įkliuvusi figūra“ 1993 m., „Krentantys įstrižai“ [[1994]] m.). Paveikslai emoeionalūs, raiškaus piešinio, ekspresyvių spalvų, dažnos plokščio vaizdo fragmentinės kompozicijos.<ref>{{VLE|IV|625|[[Nijolė Žilinskienė]]|Kostas Dereškevičius}}</ref>
Kūryboje vyrauja miesto tematikos paveikslai, kuriuose su ironija ir grotesku pavaizduotos kasdienės gyvenimo situacijos, neišvaizdūs objektai: skelbimu stulpai, afišos, langai, troleibusų durys (ciklas „Langai“ [[1969]]–[[1980]] m., „Furgonas“, „Troleibusas“ 1980 m., „Afišų liekanos“ [[1985]] m.). Nutapė figūrinių kompozicijų (ciklas „Keyje“ [[1974]]–[[1976]] m.), portretų, dažniausiai moterų („Moteris su skėčiu“ [[1977]] m., G„amtininkė O. B.“ 1980 m., „Disko dainininkė“ [[1984]] m.), autoportretų ([[1968]] m., [[1974]] m.), peizažų, natiurmortų, abstrakčių kompozicijų („Tapyba su mėlynais“ [[1992]] m., „Įkliuvusi figūra“ 1993 m., „Krentantys įstrižai“ [[1994]] m.). Paveikslai emoeionalūs, raiškaus piešinio, ekspresyvių spalvų, dažnos plokščio vaizdo fragmentinės kompozicijos.<ref>{{VLE|IV|625|[[Nijolė Žilinskienė]]|Kostas Dereškevičius}}</ref>


„Grupės 24“ narys. Nuo [[1966]] m. dalyvauja dailės parodose. Individualios parodos:
„Grupės 24“ narys. Nuo [[1966]] m. dalyvauja dailės parodose. Individualios parodos:
* [[Vilnius]] – 1976 m., 1987 m., 1995 m., 2003 m.
* [[Vilnius]] – 1976 m., 1987 m., 1995 m., 2003 m.
* [[Talinas]] – 1978 m.
* [[Talinas]] – 1978 m.
* [[Maskva]] – 1986 m.
* [[Maskva]] – 1986 m.
* [[Mažeikiai]] – [[1995]] m.
* [[Mažeikiai]] – [[1995]] m.
* [[Varšuva]] – [[1996]] m.
* [[Varšuva]] – [[1996]] m.


== Bibliografija ==
== Bibliografija ==

18:03, 26 rugsėjo 2011 versija

Kostas Dereškevičius (g. 1937 m. gruodžio 10 d. Antakalnis, Pakuonio valsčius) – Lietuvos tapytojas.

Biografija

1967 m. baigė Lietuvos dailės institutą, mokytojai Antanas Gudaitis, Vladas Karatajus, Vladas Mackevičius. 19711980 m. Vilniaus universiteto, nuo 1980 m. Lietuvos dailės instituto (nuo 1990 m. Vilniaus dailės akademija) dėstytojas, nuo 1993 m. profesorius, nuo 1995 m. prorektorius.

Kūryba

Kūryboje vyrauja miesto tematikos paveikslai, kuriuose su ironija ir grotesku pavaizduotos kasdienės gyvenimo situacijos, neišvaizdūs objektai: skelbimu stulpai, afišos, langai, troleibusų durys (ciklas „Langai“ 19691980 m., „Furgonas“, „Troleibusas“ 1980 m., „Afišų liekanos“ 1985 m.). Nutapė figūrinių kompozicijų (ciklas „Keyje“ 19741976 m.), portretų, dažniausiai moterų („Moteris su skėčiu“ 1977 m., G„amtininkė O. B.“ 1980 m., „Disko dainininkė“ 1984 m.), autoportretų (1968 m., 1974 m.), peizažų, natiurmortų, abstrakčių kompozicijų („Tapyba su mėlynais“ 1992 m., „Įkliuvusi figūra“ 1993 m., „Krentantys įstrižai“ 1994 m.). Paveikslai emoeionalūs, raiškaus piešinio, ekspresyvių spalvų, dažnos plokščio vaizdo fragmentinės kompozicijos.[1]

„Grupės 24“ narys. Nuo 1966 m. dalyvauja dailės parodose. Individualios parodos:

Bibliografija

  • Kostas Dereškevičius. Piešiniai. Sudarytoja Irena Galvidytė, Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001 m.

Šaltiniai

  1. Nijolė ŽilinskienėKostas Dereškevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 625 psl.