Sibirinė pušis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: koi:Суспу; smulkūs taisymai |
|||
Eilutė 32: | Eilutė 32: | ||
[[Kategorija:Medžiai ir krūmai]] |
[[Kategorija:Medžiai ir krūmai]] |
||
[[Kategorija:Riešutai ir sėklos]] |
[[Kategorija:Riešutai ir sėklos]] |
||
{{Link GA|uk}} |
{{Link GA|uk}} |
||
Eilutė 41: | Eilutė 42: | ||
[[es:Pinus sibirica]] |
[[es:Pinus sibirica]] |
||
[[et:Siberi seedermänd]] |
[[et:Siberi seedermänd]] |
||
[[koi:Суспу]] |
|||
[[nn:Pinus sibirica]] |
[[nn:Pinus sibirica]] |
||
[[no:Sibirsk cembrafuru]] |
[[no:Sibirsk cembrafuru]] |
17:29, 13 birželio 2011 versija
Pinus sibirica | ||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Sibirinė pušis (Pinus sibirica) | ||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Sibirinė pušis (lot. Pinus sibirica), dar vadinama sibiriniu kedru (nors kedrams negimininga) - pušinių šeimai (Pinaceae) priklausanti spygliuočių medžių rūšis. Paplitusi Sibire, Uralo kalnuose, Altajuje, vietomis auga Sichote Alinyje, Mongolijoje, šiaurės Kinijoje. Sutinkama tarp Uralo kalnų ir Timano kalvagūbrio.
Aukštis iki 35-44 m, kamieno skersmuo iki 180 cm. Laja tanki, dažnai daugiaviršūnė. Žievė pilkšvai ruda, senų medžių smarkiai sueižėjusi. Spygliai 6-14 cm ilgio, susitelkę po 5. Moteriški kankorėžiai kiaušiniški, 13 cm ilgio, 5-8 cm pločio, pradžioje purpuriniai, vėliau paruduoja. Subręsta per 14-15 mėnesių. Kiekviename kankorėžyje yra po 30-150 sėklų, vadinamų kedro riešutais. Sėklos skristukų neturi ir išplatinamos gyvūnų, daugiausia riešutinių[1]. Iš vieno medžio gaunama iki 12 kg riešutų.
Sibirinė pušis gali augti iki 800-850 metų.
Mediena lengva, kvapni, naudojama pieštukų gamybai. Sėklos (kedrų riešutai) valgomos. Jose gausu fosforo, jodo, mangano, vario, cinko, kobalto ir kitų reikalingų organizmui mikroelementų. Angliavandenių sudėtis tokia: krakmolas - 5,8 %, gliukozė - 2,83 %, dekstrinas - 2,26 %. Iš riešutų gaminamas kedrų aliejus.
Šaltiniai
-
Sėklos
-
Moteriški kankorėžiai
-
Augimvietė Urale