Potvyninės jėgos: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Keičiama: ro:Forță mareică |
S r2.7.1) (robotas Pridedama: hi:ज्वारभाटा बल |
||
Eilutė 55: | Eilutė 55: | ||
[[fr:Force de marée]] |
[[fr:Force de marée]] |
||
[[he:כוחות גאות ושפל]] |
[[he:כוחות גאות ושפל]] |
||
[[hi:ज्वारभाटा बल]] |
|||
[[it:Forza di marea]] |
[[it:Forza di marea]] |
||
[[ja:潮汐力]] |
[[ja:潮汐力]] |
12:54, 21 gegužės 2011 versija
Potvyninė jėga yra antrinis gravitacinės jėgos
efektas. Ji kyla dėl netolygaus gravitacinės jėgos pasiskirstymo per kūną (artimoji pusė kitam kūnui veikiama stipresnės jėgos nei tolimoji pusė).
Dangaus mechanikoje sąvoka 'potvynio jėga' nurodo situaciją, kai vienas kūnas ar materija (pvz., vandenynas ar Mėnulis) yra kito kūno gravitacinėje įtakoje (pvz., Žemės). Taip pat vyksta trikdymas, kai tas kūnas ar materija yra ir trečio kūno gravitacinėje įtakoje (pvz., Mėnulio, kalbant apie vandenyno potvynius ar Saulė, kalbant apie Mėnulį). Trikdančioji jėga tokiais atvejais vadinama potvynine jėga [1].
Paaiškinimas
Kai pirmą kūną (K1) veikia antro kūno (K2), K2 gravitacinis laukas gali labai smarkiai skirtis ant K1 tarp pusės, nukreiptos į K2 ir priešingos jai. 2 pavyzdys rodo diferencialinę kūno (K2) gravitacijos jėgą, veikiančią kūną (K1). Šios vadinamoios potvyninės bangos sukelia abiejų kūnų įtempimus ir gali juos iškreipti ar netgi, ekstremaliais atvejais, išdraskyti juos.[2] Rošė_riba yra atstumas nuo planetos, kuriame potvyninės jėgos sunaikintų kūną, mat gravitacinės planetos jėgos viršija kūno dalelių tarpusavio trauką. [3]. Tokie įtempimai nenutinka esant pastoviam gravitaciniam laukui, kadangi tokiu atveju abu kūnai tiesiog įgyja vienodą vienakryptį pagreitį.
Potvyninių jėgų poveikis
Elastingos sferos atveju, potvyninės bangos iškraipo kūno formą visai nepakeičiant tūrio. Sfera tampa elipsoidu, kurio ilgieji pusašiai nukreipti į kitą kūną (ir atitinkamai nuo jo). Elipsiniai iškraipymai yra maždaug būtent tai, kas nutinka Žemės vandenynams, jiems patenkant Mėnulio gravitacijos įtakon. Mėnulis ir Žemė sukasi apie bendrą masės centrą, vadinamą baricentru ir jų gravitacinė trauka sudaro reikiamą įcentrinę jėgą, reikalingą išlaikyti šį judėjimą. Stebėtojui, esančiam ant Žemės, visai šalia to baricentro, vaizdas yra lyg Žemei būnant Kūnu 1, veikiamam Mėnulio, kaip Kūno 2, gravitacijos. Visos žemės dalelės yra paveikiamos Mėnulio gravitacinės jėgos, taip priverčiant persiskirstyti vandenynams, sudarant pūpsnius šalia mėnulio ir tolimąjame krašte.[5]
Kūnui, veikiamam potvyninių jėgų, sukimosi kinetinė energija dėl vidinės trinties disipuoja į šiluminę energiją. Potvyninis šildymas sukuria dramatiškas vulkaninės kilmės pasekmes Jupiterio mėnulyje Ijo. Potvyninių jėgų itampa taip pat sukelia kasmėnesinius Mėnulio drebėjimus.
Potvyninės jėgos sukuria vandenynų sroves, kurios perneša šiluminę energiją link ašigalių, taip įtakodamos pasaulinę temperatūrą. Mokslinikai spėja, kad potvyninių jėgų sukuriamų potvynių harmoninių svyravimų variacijos gali daryti įtaką klimato pokyčiams. [6]
Potvyninės jėgos yra labai pastebimos prie mažų didelės masės kūnų, kaip kad neutroninės žvaigždės ar juodosios skylės, kur jos yra atsakingos už "spagetifikaciją".
Šaltiniai
- ↑ "On tCourse: TC Be Right With Europe - Young People For Human Rights he tidal force", I N Avsiuk, in "Soviet Astronomy Letters", vol.3 (1977), pp.96-99
- ↑ R Penrose (1999). The Emperor's New Mind: Concerning Computers, Minds, and the Laws of Physics. Oxford University Press. p. 264. ISBN 0192861980.
- ↑ Thérèse Encrenaz, J -P Bibring, M Blanc (2003). The Solar System. Springer. p. 16. ISBN 3540002413.
{{cite book}}
: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) - ↑ R. S. MacKay, J. D. Meiss (1987). Hamiltonian Dynamical Systems: A Reprint Selection. CRC Press. p. 36. ISBN 0852742053.
- ↑ Rollin A Harris (1920). The Encyclopedia Americana: A Library of Universal Knowledge (Vol. 26 leid.). Encyclopedia Americana Corp. p. 611–617.
- ↑ „Millennial Climate Variability: Is There a Tidal Connection?“ (PDF).