Aleksandra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Žmogaus biografija |
{{Žmogaus biografija |
||
| Foto = |
| Foto = |
||
| Herbas = |
| Herbas = COA of Gediminaičiai dynasty Lithuania.png |
||
| Herbo pavadinimas = |
| Herbo pavadinimas = |
||
| Giminė = |
| Giminė =Gediminaičiai |
||
| Gimė =[[1370]] m. |
| Gimė =[[1370]] m. |
||
| Gimimo vieta =[[Vilnius]] |
| Gimimo vieta =[[Vilnius]] |
15:03, 2 kovo 2011 versija
Aleksandra | |
---|---|
Gediminaičiai | |
Gimė | 1370 m. Vilnius |
Mirė | 1434 m. balandžio 20 d. Plonske |
Tėvas | Algirdas |
Motina | Julijona |
Sutuoktinis (-ė) | Zemovitas IV |
Aleksandra (lenk. Aleksandra Olgierdówna; g. apie 1370 m. Vilniuje - m. 1434 m. balandžio 20 d. Plonske) - jauniausia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos dukra.[1][2]
1387 m. Aleksandra ištekėjo už Mazovijos kunigaikščio Zemovito IV. Vedybos įvyko po Krėvos unijos, kai Zemovitas IV sutiko nekonkuruoti su Aleksandros broliu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila ir palaikyti jį kaip naująjį Lenkijos karalių.[3]
Aleksandros ir Zemovito IV dukra Cimburga 1412 m. ištekėjo už Austrijos hercogo Ernsto Geležinio (vok. Ernst der Eiserne). Vestuvės įvyko Budoje, Šventosios Romos imperatoriaus Zigmanto Liuksemburgiečio rezidencijoje. Tuo metu imperatorius buvo tarpininkas derybose tarp Aleksandros brolio Jogailos ir Teutonų ordino.[4]
Dvi kitos dukterys buvo ištekėjusios už Mykolo Žygimantaičio, kuris buvo kandidatas į Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sostą.[1]
References
- ↑ 1,0 1,1 Vaclovas Biržiška, ed (1933-1944). "Aleksandra". Lietuviškoji enciklopedija. I. Kaunas: Spaudos Fondas. p. 219
- ↑ Edvardas Gudavičius (2001). "Aleksandra". in Antanas Račis. Visuotinė lietuvių enciklopedija. I. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. p. 306. ISBN 5-420-01485-8.
- ↑ Stone, Daniel (2001). The Polish–Lithuanian State, 1386–1795. A History of East Central Europe. University of Washington Press. p. 7. ISBN 0-295-98093-1
- ↑ Urban, William (2003). Tannenberg and After. Chicago: Lithuanian Research and Studies Center. p. 191. ISBN 0-929700-25-2