Alerseso nacionalinis parkas

Los Alerces nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Parko kraštovaizdis: Andų kalnai, Futalaufkeno ežeras ir drėgnieji miškai
Vieta:	Čiubutas, Argentina
Artimiausia didesnė gyvenvietė:	Eskelis
Koordinatės:	42°50′00″ p. pl. 71°52′00″ v. ilg.
Plotas:	2630 km²
Įkurtas:	1937 m.
Valdymas:	Administración de Parques Nacionales

Los Alerces nacionalinis parkas (isp. Parque Nacional Los Alerces) - nacionalinis parkas pietų Argentinoje, Čiubuto provincijos vakaruose, Patagonijos Anduose. Įkurtas 1937 m. ir apima 263 tūkst. ha plotą. Parke saugomas natūralus Valdivijos drėgnųjų miškų, Andų kalnų ir grupės ežerų kraštovaizdis.

Miškuose auga itin aušti spygliuočiai - kiparisinės ficrojos (isp. Alerce - nuo to ir parko pavadinimas), kiti būdingi medžiai ir krūmai - auguoniai, Lomatia, kiparisai, lumos, antarktiniai notofagai, žemieji notofagai. Vietinei augalijai pavojų kelia invaziniai europiečių atvežti augalai - lubinai, erškėčiai, ramunės. Taip pat nelegalus miškų kirtimas yra didelė regiono problema. Parke gyvena ir reti gyvūnai: elniai pudu, Pietų Andų elniai, čiliniai balandžiai, čilinės katės, ūdros (Lontra provocax), pumos.

Los Alerces nacionaliniame parke telkšo keletas didelių, ledynų maitinamų ežerų: Futalaufkenas, Menendeso, Rivadavijos, Kriugerio, Verdės, Sisnės, Steindžo, Čiko ežerai bei Amutui Kimėjaus tvenkinys. Ežerai priklauso Ramiojo vandenyno baseinui, su vandenynu juos jungia Futaleufu upė. Parko upės sraunios, slenkstėtos, vandeningos todėl mėgiamos vandens turistų.

Parko teritorija gyvenama daugiau nei 3000 metų. Ant uolų yra išlikę senovinių piešinių. Dauguma indėnų išnaikinta XIX a. pab. vykusio „Dykumos užkariavimo“ metu. Iki šių dienų tėra išlikę keletas mapučių šeimų.

Los Alerces nacionalinis parkas pasiekiamas per Eskelio miestą. Parko direkcija įsikūrusi Vilja Futaleufkeno miestelyje.

Nuorodos

• Parko informacija