Baltasis gandras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

15:54, 12 gruodžio 2010 versija

Ciconia ciconia

Baltasis gandras (Ciconia ciconia)

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Gyvūnai ( Animalia)
Tipas:	Chordiniai ( Chordata)
Klasė:	Paukščiai ( Aves)
Būrys:	Gandriniai paukščiai ( Ciconiiformes)
Šeima:	Gandriniai ( Ciconiidae)
Gentis:	Ciconia ( Ciconia)
Rūšis:	Baltasis gandras ( Ciconia ciconia)

Baltojo gandro paplitimo arealas:

oranžinė spalva - vasaros gyvenamosios vietos;
mėlyna spalva - žiemos gyvenamosios vietos.

Baltasis gandras (lot. Ciconia ciconia, angl. White Stork, vok. Weißstorch) – gandrinių (Ciconiidae) šeimos paukštis.

Išvaizda

Visas kūnas baltas, tik sparnai juodi. Snapas ir kojos raudonos . Pasmakrė neplunksnuota, raudona. Jauniklių sparnai juodi, rusvo atspalvio. Snapas ir kojos tamsiai rudi. Po dviejų savaičių pasirodo antrasis pūkinis apdaras.

Paplitimas

Arealo vakaruose paplitęs nuo Jutlandijos, Suomijos įlankos šiaurėje iki Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų pietuose ir iki Ukrainos, Užkaukazės rytuose. Kita arealo dalis yra Vidurinėje Azijoje.

Žiemoja Indijoje, Afrikoje.

Lietuvoje labai dažna rūšis, aptinkama visoje šalies teritorijoje (gausiausiai Suvalkijoje, Pamaryje). Atskrenda kovo mėnesį, išskrenda rugsėjį. Dauguma Lietuvoje žieduotų gandrų žiemoja Rytų Afrikoje nuo Ugandos iki žemyno pietų.

Elgsena

Baltasis gandras - agrolandšafto paukštis, įsikuriantis žmonių kaimynystėje. Aktyvūs dieną. Suaugę gandrai tupėdami lizde užvertę galvą kalena snapu. Prieš užverčiant galvą visad sušnypščia. Maži gandriukai pradžioje kniaukia, paūgėję - šnypščia.

Gandralizdyje deda 3-5 baltus kiaušinius. Peri patinas ir patelė 31-34 dienas. Išsiritę gandriukai maitinami abiejų tėvų. Lizdą palieka po 53-55 dienų, bet dar apie dvi savaites skraido su tėvais.

Gandralizdžiai

Baltieji gandrai peri ant pastatų stogų, medžiuose, ant stulpų, vandentiekio bokštų. Gandrams įsikurti dažniausiai padeda žmonės, įkeldami lizdų pagrindus. Patys gandrai susineša gana dideles šakas, vėliau ant jų krauna velėną, šieno gumulus, sausą mėšlą ir kt. Lizdą stato nuolat, net ir kai jaunikliai auga. Gyvendami tuose pačiuose lizduose ir visaip jį remontuodami, sumontuoja gana didelį statinį, kuris neretai per gandrų peštynes ir stiprius vėjus nukenčia.

Mityba

Maitinasi beveik vien gyvūniniu maistu. Jo ieško drėgnose pievose, balose, ganyklose. Gaudo vabzdžius, kitus bestuburius, žuvytes, varliagyvius, ant žemės perinčių paukščių jauniklius. Kartais ryja peles, žiurkes, įvairius roplius. Varlės sudaro tik nežymią raciono dalį^[1].

Folklore

Lietuvoje, Lenkijoje baltasis gandras laikomas nacionaliniu paukščiu. Nuo seno gerbiamas žmonių, laikomas sodybos, kurioje įsikuria, globotoju, santarvės nešėju. Taip pat folklore pasakojama, jog gandras atneša vaikus.