Baltasis gandras: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: pnb:چٹی سٹارک |
S r2.5.2) (robotas Pridedama: ko:유럽황새 |
||
Eilutė 100: | Eilutė 100: | ||
[[it:Ciconia ciconia]] |
[[it:Ciconia ciconia]] |
||
[[ja:シュバシコウ]] |
[[ja:シュバシコウ]] |
||
[[ko:유럽황새]] |
|||
[[ku:Legleg]] |
[[ku:Legleg]] |
||
[[li:Witte stork]] |
[[li:Witte stork]] |
15:54, 12 gruodžio 2010 versija
Ciconia ciconia | ||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Baltasis gandras (Ciconia ciconia) | ||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Baltojo gandro paplitimo arealas: oranžinė spalva - vasaros gyvenamosios vietos; |
Baltasis gandras (lot. Ciconia ciconia, angl. White Stork, vok. Weißstorch) – gandrinių (Ciconiidae) šeimos paukštis.
Išvaizda
Visas kūnas baltas, tik sparnai juodi. Snapas ir kojos raudonos . Pasmakrė neplunksnuota, raudona. Jauniklių sparnai juodi, rusvo atspalvio. Snapas ir kojos tamsiai rudi. Po dviejų savaičių pasirodo antrasis pūkinis apdaras.
Paplitimas
Arealo vakaruose paplitęs nuo Jutlandijos, Suomijos įlankos šiaurėje iki Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų pietuose ir iki Ukrainos, Užkaukazės rytuose. Kita arealo dalis yra Vidurinėje Azijoje.
Žiemoja Indijoje, Afrikoje.
Lietuvoje labai dažna rūšis, aptinkama visoje šalies teritorijoje (gausiausiai Suvalkijoje, Pamaryje). Atskrenda kovo mėnesį, išskrenda rugsėjį. Dauguma Lietuvoje žieduotų gandrų žiemoja Rytų Afrikoje nuo Ugandos iki žemyno pietų.
Elgsena
Baltasis gandras - agrolandšafto paukštis, įsikuriantis žmonių kaimynystėje. Aktyvūs dieną. Suaugę gandrai tupėdami lizde užvertę galvą kalena snapu. Prieš užverčiant galvą visad sušnypščia. Maži gandriukai pradžioje kniaukia, paūgėję - šnypščia.
Gandralizdyje deda 3-5 baltus kiaušinius. Peri patinas ir patelė 31-34 dienas. Išsiritę gandriukai maitinami abiejų tėvų. Lizdą palieka po 53-55 dienų, bet dar apie dvi savaites skraido su tėvais.
Gandralizdžiai
Baltieji gandrai peri ant pastatų stogų, medžiuose, ant stulpų, vandentiekio bokštų. Gandrams įsikurti dažniausiai padeda žmonės, įkeldami lizdų pagrindus. Patys gandrai susineša gana dideles šakas, vėliau ant jų krauna velėną, šieno gumulus, sausą mėšlą ir kt. Lizdą stato nuolat, net ir kai jaunikliai auga. Gyvendami tuose pačiuose lizduose ir visaip jį remontuodami, sumontuoja gana didelį statinį, kuris neretai per gandrų peštynes ir stiprius vėjus nukenčia.
Mityba
Maitinasi beveik vien gyvūniniu maistu. Jo ieško drėgnose pievose, balose, ganyklose. Gaudo vabzdžius, kitus bestuburius, žuvytes, varliagyvius, ant žemės perinčių paukščių jauniklius. Kartais ryja peles, žiurkes, įvairius roplius. Varlės sudaro tik nežymią raciono dalį[1].
Folklore
Lietuvoje, Lenkijoje baltasis gandras laikomas nacionaliniu paukščiu. Nuo seno gerbiamas žmonių, laikomas sodybos, kurioje įsikuria, globotoju, santarvės nešėju. Taip pat folklore pasakojama, jog gandras atneša vaikus.
Galerija
-
Iš gandralizdžio išmestas kiaušinis
-
Iš gandralizdžio išmestas jauniklis
-
Baltųjų gandrų šeimyna
-
Baltasis gandras
-
Gandralizdis ant elektros stulpo
-
Baltųjų gandrų medis
Šaltiniai
- ↑ „Lietuvos fauna“: Paukščiai 1., Vilnius, „Mokslas“, 1991 m.